Šią šaltą vasarą kaip niekada daug kauniečių kankina gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Visoje šalyje šį birželį vadinamosiomis peršalimo ligomis serga daug daugiau žmonių nei tokiu pačiu metu sirgo pernai.

Kenčia vaikai

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė pristatė sergamumo šiomis ligomis rodiklius: mieste iš tūkstančio gyventojų serga trys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę peršalimo ligomis sirgo 20,5 žmonės iš 10 tūkst. gyventojų. Daugiausia mūsų šalyje serga vilniečiai – net 27,2 iš 10 tūkst. gyventojų.

"Būtent pirmaisiais vasaros mėnesiais, kai saulė karšta, o vėjas dar šaltas, visiems norisi šilumos, skubama nusivilkti šiltesnius drabužius, o vėjas papučia, ir to gana susirgti. Ne veltui šiltuoju metų laiku į mus dėl peršalimo ligų dažniausiai kreipiasi jauni žmonės ir vaikai", – pastebėjo šeimos gydytoja Violeta Januškienė.

Žemiau nei norma

Šis birželis yra labai šaltas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Audronė Pupelienė dar negalėjo pasakyti, kiek jis šaltesnis nei daugiametė norma. Temperatūros vidurkis skaičiuojamas dešimtadieniais. Pirmasis buvo šaltesnis 1,4 laipsnio nei daugiametis vidurkis ir siekė 15 laipsnių, o antrojo vidurkis buvo 13,4 laipsnio, o daugiametė norma – 15,2 laipsnio.

"Aišku, kad trečiojo dešimtadienio oro temperatūros vidurkis tikrai nebus aukštesnis", – nusijuokė A.Pupelienė.

Pravertė pūkinė striukė

Kaunietė Kristina Vainalavičienė pasakojo, kad per Jonines, kurias sutiko ant Rambyno kalno, buvo apsirengusi ne tik pūkine striuke ir apsiavusi žieminiais batais, bet pravertė ir pirštinės. Moteris nė kiek nesukaito taip apsirengusi, o dėvėję vasariniais drabužiais nesitraukė nuo laužo.

Gydytoja V.Januškienė perspėja, kad susergama ir tuomet, kai vasara itin karšta. Tuomet žmonės sukaista, gaivinasi šaltais gėrimais, maudosi šaltame vandenyje, vėdina patalpas sudarę skersvėjus, todėl suserga. Taigi sveikatą reikės saugoti ir orams atšilus, nes ir vasarą sergama angina, sloga, gerklės uždegimu, laringitu. Anot gydytojų, žmogaus organizmas po žiemos būna nusilpęs, trūksta vitaminų ir mikroelementų. Susidūręs su virusais ar temperatūrų kaita organizmas yra lengviau pažeidžiamas.

"Turėtume rengtis pagal oro temperatūrą, o ne metų laiką, ir valgyti daugiau šviežių salotų, daržovių, vaisių, grūdinti organizmą ir vengti temperatūrų kaitos", – patarė gydytoja V.Januškienė.

Kaip gydytis peršalus vasarą

Užkimimą geriausia gydo vaistažolių arbatos, skalavimai, gleivinę drėkinančios pastilės.

Jei skausmas nėra stiprus, skalauti labiausiai tinka ramunėlių ar šalavijų nuovirai.

Varvančią nosį svarbu plauti jūros vandeniu, tinka ir elementarus druskos tirpalas, vaistinėse gausu įvairių lašų, purkštukų, pieštukų, kurie padės užsikimšus nosiai ar sustabdys jos varvėjimą.
Visais peršalimo atvejais, ypač vasarą, reikia gerti kuo daugiau skysčių. Tinka liepos žiedų ir kitokios arbatos.

Nepasveikus per savaitę ar negalavimui stiprėjant reikia kreiptis į gydytoją.

Sinusitas, bronchitas, ausų infekcijos, nervų uždegimai – tai dažniausios komplikacijos, kurios pavojingesnės už patį peršalimą.