Kačerginės miške trykštančio šaltinio vandens atsigerti užsuka ne tik vietiniai. Geromis cheminėmis savybėmis pasižyminčio vandens įsipilti, pušyne pasivaikščioti atvyksta ir kauniečiai.

Suskaldė vietos bendruomenę

Kačerginės šaltinis, kurio vanduo kaupiasi vandenvietėje, esančioje miške šalia J.Biliūno aikštės, gerai žinomas ne tik vietos gyventojams. Prisileisti tyro vandens, kuriame gausu mineralinių medžiagų, žmonės atvažiuoja ir iš aplinkinių gyvenviečių, Kauno. Kad lankytojams nereikėtų kopti į miško kalvą, kurioje įrengta vandenvietė, kačerginietis Povilas Jokužis nuo jos nutiesė guminę žarną, kuria vanduo pasiekia žemiau esančią šaltinio vietą, čia įrengė tiltelį. Vandens čia galima įsileisti civilizuotai – iš čiaupo, nesemiant iš drumzlinos srovės.

Anksti pavasarį šaltinio vanduo pušyne įrengtoje vandenvietėje buvo išsekęs. Susiskaldžiusi vietos bendruomenė ėmė ieškoti kaltų, keltos versijos, esą su tuo susijęs vienas ar kitas politikas. Sąmokslo teorijas paskatino ir tai, kad dingo čiaupai, iš kurių buvo galima įsileisti švaraus šaltinio vandens. Kalbėta, kad čiaupus nulaužė vandalai. Buvo įsitikinusių, kad juos nuėmė J.Biliūno ir J.Zikaro gatvių sankirtoje esančios parduotuvės savininkai. Mat į parduotuvę atvesta šaltinio atšaka, kurios vandens parduotuvės klientai gali įsileisti nemokamai, nieko neperkantieji turi sumokėti tam tikrą mokestį.

Ima kanalizacijos mokestį

Su čiaupų dingimu susijusias teorijas paneigė P.Jokužis. "Kai vanduo vandenvietėje nuseko ir iš čiaupų nebebėgo, aš pats juos nuėmiau – kad kas nenulaužtų. Kai vandens lygis pakilo ir iš vandenvietės gumine žarna vėl ėmė atbėgti iki šios žemesnėje miško vietoje esančios aikštelės, čiaupus vėl pritvirtinau", – prisipažino pašnekovas. Jis prisiminė su sūnumi, įmonių grupės "Elinta" generaliniu direktoriumi Vytautu Jokužiu, ir anūku Laurynu Jokužiu aikštelę prie šaltinio įrengęs, sutvarkęs prieš porą metų.

"Taip neturėtų būti", – apie parduotuvėje apmokestintą šaltinio vandenį sakė senas kačerginietis.

"Šaltinio vanduo parduotuvės klientams – nemokamas. Svečiams – 0,02 euro už 1 litrą (mokestis už kanalizaciją)", – skelbia užrašas prie vandens stovo šalia įėjimo į parduotuvę. Pasidomėjus, kodėl šis vanduo pas juos apmokestintas, pardavėja Vilija atsakė: "Todėl, kad mes mokame už kanalizaciją. Mes imame tik kanalizacijos mokestį. Turime skaitiklį, jo parodymais remiamės. Kiek parduotuvėlė egzistavo, tas šaltinio vanduo čia visą laiką buvo atvestas. O mechanizmą su čiaupu, iš kurio galima prisileisti šaltinio vandens, savininkas įsirengė savo lėšomis."

Aikštėje įrengs biuvetę?

Pardavėjos teigimu, mokestis už kanalizaciją iš geriančiųjų šaltinio vandenį imtas rinkti po to, kai, išplėtus centralizuoto vandentiekio tinklus, tokį mokestį parduotuvei ir Kačerginės gyventojams įvedė įmonė "Giraitės vandenys".

Parduotuvės savininkų teisę imti kanalizacijos mokestį gynė laikinoji Kačerginės seniūnė Loreta Ūsienė. "Vandenį leidžiasi nemažas kiekis žmonių. Tas čiaupas genda, reikia jį prižiūrėti, kartkartėmis pataisyti. Tas mokestis – simbolinis, žmones galbūt išgąsdino pats mokesčio faktas", – sakė pašnekovė. Galimybę važiuojantiems pro šalį dviratininkams ar einantiems pėstiesiems neužsukant į miškelį atsigerti šaltinio vandens laikinoji seniūnė vertino teigiamai. Pasak L.Ūsienės, tvarkant J.Biliūno aikštę galbūt bus įrengta ir biuvetė, kur šaltinio vandens bus galima nemokamai atsigerti visiems.

Tikėta gydomosiomis galiomis

Pakaunėje gausu šaltinių, kurių vanduo, kaip tikėta anksčiau, turi gydomųjų galių.

Vilkijos apylinkėse, Padubysio kaime, miške, trykšta garsusis Prizginto Palazduonio šaltinis. Tiksliau, ne vienas, o devyni šaltiniai. Legenda byloja, kad šioje vietoje kadaise sustojo pailsėti aklas senolis, nusiprausė šaltinio vandeniu ir praregėjo. Nuo tada šaltinio vanduo vadinamas šventu, tikėta jo gydomosiomis galiomis. Dažniausiai juo plautos akys – tikėta, kad jos pagis. Apylinkėse pasakota, esą kadaise per pasaulį keliavusi Švč. Marija sustojusi čia pailsėti. Kur ji ilsėjosi, ten šaltiniai ištryško. Ši vieta laikyta šventa, XIX a. pab.–XX a. pr. čia jau stovėjo medinė koplytėlė.

Netoli šaltinio pastatyta medžio drožėjo, Vilkijos A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus puoselėtojo Arūno Sniečkaus išdrožta skulptūra.

Dauboje trykšta šešios stipresnės versmės. Versmių vanduo susilieja į vieną nedidelį upelį ir nuteka į Lazduoną. Virš pagrindinės, stipriausiai trykštančios versmės įrengtas šulinys.

Ši vieta pirmąkart paminėta 1935 m. Lietuvos žemės vardyno anketose, kur ji vadinama Šulnėliu arba Prizgintų šulneliu, – rašyta, kad Palazduonio šaltinio vanduo turįs gydomosios ir šventos reikšmės.

Domeikavos Bažnyčios gatvėje, kylant į kalną nuo paneriu vingiuojančio, Lapių link vedančio kelio, pakelėje dažnai galima išvysti su tara vandeniui besirikiuojantį būrelį žmonių. Tai  atvykusieji prisileisti šaltinio vandens. "Buvo atlikti šio vandens cheminiai tyrimai – niekuo tas vanduo neypatingas. Bet žmonės nuo seno tiki, kad jis geras, tą šaltinį mėgsta, – dėl to vandens atvažiuoja ir iš toliau", – pastebėjo Domeikavos seniūnė Lina Stragienė.

Zapyškio gyventojai anksčiau tikėjo Dievogalos upelio vandens gydomosiomis galiomis. Toje vietoje, kur ligoniai upelio vandeniu prausdavosi ir esą pagydavo, 1850 m. pastatyta koplyčia.