SAMYLŲ SENIŪNIJA: ŠAKNYS IŠ MARIŲ DUGNO

Samylų seniūnijai priklausantys kaimai išsibarstę Kauno marių pakrantėje ir miškų apsuptyje. Per 80 proc. seniūnijos teritorijos užima miškai. Ko gero, pati gamta padiktavo, kad žemdirbystei tokiame įspūdingame kraštovaizdyje vietos nėra daug. Čia gausu gamtos grožybių, rekreacinių zonų.

Samylų seniūnijai priklausantys kaimai išsibarstę Kauno marių pakrantėje ir miškų apsuptyje. Per 80 proc. seniūnijos teritorijos užima miškai. Ko gero, pati gamta padiktavo, kad žemdirbystei tokiame įspūdingame kraštovaizdyje vietos nėra daug. Čia gausu gamtos grožybių, rekreacinių zonų.

Įspūdinga praeitis

"Nuo ko čia pradėti? – susimąstė Samylų seniūnas Saulius Banionis. – Vien apvažiuoti ir pažiūrėti kraštovaizdį užtruksime apie 4 val., o dar visa kita." Savo kelionę pradėjome nuo Šlienavos – didžiausio seniūnijos kaimo.

Maždaug pusė kaimo gyventojų – iš marių dugno. Patys žmonės taip save vadina. Prieš 55 metus jiems teko palikti gimtąsias vietas. Jas per devynis mėnesius užliejo Nemunas ir taip gimė Kauno marios.

Kazimierui Kučinskui buvo vos dešimt metų,  kai jo šeimai teko palikti gimtąją sodybą ir persikelti į Šlienavą.

"Ir dabar graudu prisiminti. Mes gyvenome labai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto", – K.Kučinskas ilgesingai žvelgė į Kauno marias. Šiemet žiemą anapilin iškeliavusi K.Kučinsko mama buvo gerbiama kaimo moteris, istorijų ir legendų pasakotoja, "Dainų iš marių dugno" atlikėja.

Neseniai Samylų seniūnijoje apsigyveno buvusi Seimo narė, dabar Kauno rajono mero patarėja Violeta Boreikienė. "Negaliu atsidžiaugti šiuo savo sprendimu. Grįžome į vyro mamos tėviškę. Jis ilgai mane agitavo. Iš Vilniaus centro persikėlėme į Kauno rajoną – grynas oras, nuostabi gamta, aplinka, kurioje tikrai gera gyventi", – pasakojo V.Boreikienė.

Dėmesys kultūrai

Pagrindinėje Šlienavos gatvėje išsiskyrė dailiai sutvarkytas baltas namas. "Čia buvo mokykla, smuklė, o dabar Samylų kultūros centras", – pristatė seniūnas. Dar dažais ir švara kvepiančiose centro patalpose aidėjo moteriški balsai. Direktorė Jolanta Sidabrienė atsiduso: "Dvejus metus teko padirbėti, kad pasiektume tai, ką turime."

Naujai suremontuotame centre vietos pakanka moterų chorui, vokaliniam ir etnografiniam ansambliams, muzikuojančios bendruomenės klubui, vaikų vasaros saviraiškos mokyklėlei ir "Pipirų akademijai", kurioje mažiausiems dalyviams vos šeši mėnesiai.

Šio krašto žinovė J.Sidabrienė pamėgino apibūdinti seniūniją: "Pusė Šlienavos gyventojų iš marių dugno, Žiegždriai – labiau gydytojai, nes ten Marių, anksčiau vadinta Žiegždrių psichiatrijos, ligoninė, Vaišvydava – turtingesni intelektualai, Dubrava, Laumėnai, Samylai – vienkiemiai, o Girionyse – visa Lietuva", – nusijuokė centro direktorė.

Turtas – miškai

Girionyse vos dvi gatvės ir per tūkstantis gyventojų. Sovietmečiu šis miestelis suprojektuotas kartu su parku. Čia apsigyveno iš visos Lietuvos suvažiavę miškininkai, mokslininkai. Rudenį į Girionis suvažiuoju studentai. Jų būna daugiau nei vietinių.

Čia veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas. Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija prižiūri aplinkinius miškus. Kaip urėdijos padalinys 1958 m. buvo įkurtas Dubravos arboretumas. Čia auginami daugiau kaip 800 rūšių, porūšių, varietetų ir kultivarų sumedėję augalai.

Vasarą ištuštėjusio instituto ir kolegijos duris pravėrė kolegijos vadovas Albinas Tebėra. "Čia buvo Aukštesnioji miškininkystės mokykla. Vienintelė specialybė buvo miškininkystė. Dabar išaugome iki šešių specialybių ir daugybės specializacijų", – pažanga gyrėsi vadovas.

Moderniai sutvarkytos kolegijos patalpos, o A.Tebėros vizijose – išmanusis namas, kuris būtų valdomas moderniomis programomis. Vadovas neatmeta galimybės, kad išmaniojo namo eksperimentas turėtų prasidėti pačioje kolegijoje – tai būtų pavyzdys, kaip galima keistis ir taupyti.

Pro kolegijos langą matėsi didžiulis baltai žydintis medis. "Tai katalpa", – į nuostabaus grožio medį ranka mostelėjo A.Tebėra. Unikalūs augalai – Samylų seniūnijos bruožas. Dubravos urėdijoje iš vieno kamieno auga šimtametis ąžuolas ir pušis. Medžiai dvyniai tapo Samylų seniūnijos herbo simboliu.

"Mūsų miškuose auga 11 amūrinių kamštenių. Itin reti medžiai, kilę iš Kinijos. Jų žievė minkšta kaip kamštis, todėl stengiamės kuo mažiau rodyti, nes kiekvienas norėtų atsilaužti kamieno gabaliuką", – juokėsi S.Banionis.

1960 m. Kauno marių krantai buvo dirbtinai apželdinti. Taip atsirado ir šie medžiai.

Ir mokslui, ir darbui

Net ir pagrindinė Samylų mokykla stovi dailiame gamtos prieglobstyje. Mokyklos kieme – žalioji klasė. "Kai šilta, mokytojai kai kurias pamokas moksleiviams veda žaliojoje klasėje. Tikimės gauti finansavimą dar vienam projektui įgyvendinti. Tada įrengtume specialius praėjimo takus iš augalų. Vaikams tikrai būtų smagu", – į svajones leidosi mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marija Kuktorienė.

Miesto mokyklų moksleiviai pertraukas leidžia asfaltuotose aikštelėse mokyklų kiemuose. O Samylų moksleiviukai bėgioja baltųjų dobilų pievoje, pavėsį nuo kaitrios saulė jiems dovanoja medžiai.

"Gal užsukame dar į siuvimo ir audimo įmonę", – paklausė seniūnas. Beveik pusė įmonės "Lincasa" darbuotojų – seniūnijos gyventojai. Audžiami lininiai audiniai, iš jų siuvamos staltiesės, staltiesėlės – viskas eksportui. "Siuvame aprangą Austrijos policijai. Štai čia norvegams policininkams", – šyptelėjo įmonės "Lincasa" vadovas Vidas Vaitkus.

Modernios audimo staklės, siuvimo įranga ir besišypsantis moteriškas kolektyvas. "Kad ir šiandien priimtume dar 20 siuvėjų. Nevietinius darbuotojus iš Kauno atsivežame ir parvežame", – dėstė vadovas. Įmonė yra didelis seniūno ramstis renginiuose ir šventėse.

Gamtos šedevrai

Baltoje medinėje Šlienavos bažnyčioje parapijiečiai ne tik meldžiasi. Klebono Vytauto Vaičiūno rūpesčiu išpuoselėta bažnyčios aplinka verčia stabtelėti: rožynai, lauke iškeltos stacijos, nepriekaištingai nupjauta žolė, šventųjų skulptūros.

Netolimame pušyne istorinė vietovė – vadinamieji prancūzkapiai. Ten ilsisi 1812 m. Napoleono armijos karių palaikai. Pačių kapų nelikę nė ženklo, tačiau atmintis gyva.

"Gal jau į gamtą? – atsiduso seniūnas. – Noriu parodyti atodangas ir aukštapelkę." Važiuodami trumpam stabtelėjome įrengtoje poilsiavietėje ir pasileidome laiptais gamtos šedevro link.
Kalniškių konglomeratų atodanga – tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai. Konglomeratas – tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, o atrodo lyg aukščiausio lygio skulptoriaus susluoksniuotos uolienų tekstūros. Čia galima pastebėti ir itin retą reiškinį Lietuvoje – stalaktitų užuomazgų formavimąsi.

Pažintį su Samylų seniūnija vainikavo pasivaikščiojimas aukštapelkėje. Per Dubravos rezervatinę apygubrę nutiestas daugiau nei kilometro ilgio medinis takas. Medžiagos jam buvo nešamos rankomis, nes jokia technika neprivažiavo. "Tai kam dabar čia mesti?" – kaip tikras šeimininkas pyktelėjo seniūnas dėl pelkėje nevykėlio numestos skardinės.

Šiuo taku pasiekiamas urvaldas (sengirė iš vok. k. – red. past.). Čia jau 60 metų gamta neliečiama žmogaus. Siekiama atkurti natūralią augaliją ir gyvūniją. Žvelgdamas į belapius pelkės beržus S.Banionis stabtelėjo: "Jie visi gyvi. Jie taip auga."

Verta žinoti

Samylų seniūnija, įsikūrusi Kauno miesto pietryčiuose, kairiajame Kauno marių krante.

Seniūnijos centras – Samylų kaimas. Jame vos per 100 gyventojų. Iš viso seniūnijoje yra aštuoni kaimai. Didžiausias – Šlienava (1947 gyventojai), Girionys (1111), Vaišvydava (291), Gervėnupis (200), Laumėnai (149), Dubrava (120), Žiegždriai (290).

Samylų seniūnija yra turtinga archeologinių vietovių. Joje yra gilią senovę menantys Samylų, Pakalniškių ir Dubravos piliakalniai.

Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje Girionių miško parkas, įkurtas 1960 m., kuriame gausu retų augalų. Parką puošia medinės skulptūros.

Svarbiausios gamtos vertybės – didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos virtusios tikrais fiordais, prie marių prigludusios sengirės su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais.

Retų augalų turtinga Dubravos giria. Čia auga įdomus gamtos paminklas – Dubravos dvyniai. Tai tarpusavyje suaugę ąžuolas ir pušis.

Samylų seniūnija turtinga ne tik kraštovaizdžių, gyvūnijos ir augmenijos. Joje gausu išlikusių kryžių, galima pamatyti senovinių pastatų, kuriuose dar stovi prieš septyniasdešimt metų gaminti baldai, daiktai.

Nemažai dailės vertybių saugoma Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Šlienavoje. Tai ornamentuoti, kalvių rankų darbo, kryžiai, skulptūros, paveikslas, arnotas. Bažnyčia taip pat įrašyta į architektūros paminklų sąrašą.

Šiandien Kampiškių, kuriose gimė ir garsusis lietuvių poetas Jonas Aistis, neberasime žemėlapyje. Nuskendusį kaimą mena tik šalia Kauno marių rymantis vienišas koplytstulpis.
Šlienavoje Kauno marių pakrantėje buvo rastas skandalingosios pedofilijos istorijos herojaus Drąsiaus Kedžio kūnas. Toje vietoje pastatytas baltas angelo paminklas.

Parengta pagal Samylų kultūros centro direktorės Jolantos Sidabrienės kraštotyrinį darbą.