ŠANČIAI PASIPRIEŠINO PUSIAUKELĖS NAMAMS

Lietuvos miestuose vieni po kitų duris atveria vadinamieji pusiaukelės namai, kurių svarbiausias tikslas – padėti motyvuotiems nuteistiesiems sparčiau integruotis į visuomenę. Šančių gyventojų protestas tokių namų atsiradimą perkėlė į Pravieniškes.

Nėra ir nebus

Vadinamiesiems pusiaukelės namams Kaune buvo numatyta Drobės gatvėje prie Tėvo namų esanti teritorija. Čia gyvena jau bausmę atlikę ir iš pataisos namų išėję vyrai, kurie neturi kur prisiglausti. Kai kurie jų sukuria šeimas ir toliau čia gyvena.

Tėvo namų kaimynystėje yra gyvenamieji namai, kurie, įgyvendinus pusiaukelės namų projektą, būtų atsidūrę Tėvo ir pusiaukelės namų kryžkelėje. "Mes jau 20 metų gyvename šalia Tėvo namų. Mane apvogė keturis kartus, tris kartus – Tėvo namų gyventojai. Jie šlitinėja girti, kabinėjasi", – anuomet "Kauno dienai" guodėsi Žemųjų Šančių gyventojų iniciatyvinės grupės lyderis Vladimiras Vancjanas.

"20 metų gyvenome kalėjime su jau išėjusiaisiais į laisvę, o dabar jau gyvensime tikrame kalėjime su tikrais kaliniais. Mes tikrai nesame prieš nuteistųjų integraciją į visuomenę, bet gal galima kažkur kitur, o ne čia?" – kaimyno poziciją palaikė kita Žemųjų Šančių gyventoja Jolanta Kukanauzienė.

Pasipriešinus gyventojams, pusiaukelės namų Kaune nėra ir nebus. "Galima buvo ir be gyventojų sutikimo įkurti pusiaukelės namus ten, kur buvome numatę. Nėra prievolės gauti jų sutikimą. Pastatai buvo mūsų, viskas mūsų, tačiau toks buvo politinis sprendimas. Nesinorėjo su gyventojais pyktis ir jų erzinti", – paaiškino už visų Lietuvoje pusiaukelės namų projektą atsakingas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius.

Prieštarauti nėra kam

Pusiaukelės namai bus įkurti Pravieniškėse. Čia jie bus įrengti pataisos namų teritorijoje. Kokiam nors aplinkinių pasipriešinimui – jokių galimybių. "Nelabai ten ką pasipriešinsi, kai visos Pravieniškės – pataisos namų įstaigos", – juokėsi Č.Jocius.

Pusiaukelės namai Pravieniškėse bus įkurti viename administracijos pastatų šalia pataisos namų. Pasak projekto vadovo Č.Jociaus, esą norėtųsi, kad pirmenybė pusiaukelės namuose Pravieniškėse būtų Kauno rajone gyvenantiems ir dirbantiems nuteistiesiems. Atsižvelgiama į tai, kad nuteistieji galėtų ir toliaudirbti tame pačiame darbe. Tačiau teisę ten papulti turi žmonės iš visos Lietuvos. Skaičiuojama, kad kauniečiai taip pat nesunkiai iš Pravieniškių pusiaukelės namų galės važinėti į darbą Kaune.

Pusiaukelės namai jau veikia Alytuje ir Marijampolėje. Pasak Č.Jociaus, kol kas jokių gyventojų nusiskundimų nesulaukta.

"Pusiaukelės namuose Alytuje dabar gyvena keturi nuteistieji. Jie su gyventojais sutaria. Viena moteris, kuri labiausiai prieštaravo pusiaukelės namų įkūrimui kaimynystėje, taip pat nusiramino. Ji jau senyvo amžiaus, todėl ateina, paprašo, kad vyrai žolę kieme nupjautų. Viskas ten gerai. Daugiau problemų su gyventojais neturime ir, manau, kad neturėsime", – visiškai nesijaudino Č.Jocius.

Vengia kaimynystės

Panašiai kaip Žemųjų Šančių gyventojai, pusiaukelės namų kaimynystei pasipriešino Šiaulių gyventojai. Ten nuteistųjų oazė taip pat nebuvo kuriama. Pusiaukelės namų įkūrimui priešinasi ir Vilniaus gyventojai. Vienas nerimo momentų: "Ką nuteistieji veiks savaitgaliais, kai jiems nereikės į darbą? Ar šis laikas netaps baimių ir nerimo laiku vietos gyventojams?

"Jie nevaikščios ir nebus lauke. Jų ir mūsų tikslas – ryte išleisti juos į darbą, o vakare, konkrečią valandą, kai baigiasi darbas, žmogus privalės grįžti į pusiaukelės namus ir daugiau į lauką nebus išleidžiamas. Tikrai nebus taip, kad žmonės juos matys vėliau ar savaitgaliais", – aiškina Č.Jocius.

Kaip pavyzdį Č.Jocius mini Alytaus pusiaukelės namus. Juose dabar yra keturi gyventojai. Pirmomis dienomis nuteistiesiems reikėjo padėti. Prieš įsidarbinant teko registruotis poliklinikoje, išsiimti pažymas, kurias teks pateikti darbovietei.

Č.Jocius tvirtino, kad nuteistieji įsidarbino, sėkmingai dirba ir džiaugiasi gyvenimu, o kartu su jais ir Kalėjimų departamentas. Miestų gyventojų nuotaikos ir nuomonės dėl šalia įsikuriančių pusiaukelės namų visiškai nestebino projekto vadovo. "Labai geras projektas, labai geras darbas, bet tik ne pas mus", – toks, pasak Č.Jociaus, gyventojų motyvas.

Bausmė netrumpėja

Pusiaukelės namų steigimą iš dalies finansuoja Norvegija. Kolegos norvegai pusiaukelės namams Lietuvoje steigti skyrė beveik 1,5 mln. eurų. Čia dirbsiantys pareigūnai apmokomi kolegų iš Norvegijos ir Lietuvos.

Pusiaukelės namuose negalės apsigyventi nuteistieji už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui, arba nuteistieji, įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą.

Tikimasi, kad tokio tipo įstaigos žmonėms, kurie įkalinimo įstaigose elgėsi pavyzdingai ir rodė ypatingą norą grįžti į doros kelią, padės dar prieš išeinant jiems iš įkalinimo įstaigos sugrįžti į laisvą gyvenimą.

Č.Jocius priminė, kad gyvenimas pusiaukelės namuose nereiškia, jog trumpėja paskirtos bausmės laikas. Keičiasi aplinka, ji tampa atviresnė nuteistajam, tačiau prievolė tęsti skirtą bausmę išlieka, nuteistojo kontrolė taip pat išlieka.

Teigiama, kad pusiaukelės namai yra 20 žingsnių pranašesni už sovietmečio kalinimo sistemą, kurios vienintelis tikslas buvo nubausti žmogų, o ne leisti jam pasitaisyti. Į pusiaukelės namus galės patekti tik specialios komisijos atrinkti nuteistieji.