Kol vieni dar vartėsi lovose, kiti jau suko ratus stadionuose, mynė parkų takelius ar pasirinko miesto centrą.
Santarvės parke Šilainiuose dar tik sklaidantis rūkui ant sūpynių ir karstynių netrūko mažųjų klientų.
„Jaunimas anksti kyla. Tuoj eisim pietauti“, – sakė dūkstančią atžalą stebėjęs tėtis.
Kiek tolėliau prie suolelio tvyrojo visai kitokio pobūdžio temos. Įraudę du vyrukai su skardinėmis rankose, panašu, kad aptarinėjo ilgai ir smagiai užsitęsusio vakaro įspūdžius.
Prie treniruoklių – išvis jokių pokalbių. Susikaupimas, susitelkimas į save, jokio blaškymosi. Muzika iš ausinių ir tikslas pranokti save.
Jei Santarvės parke – vietiniai, atėję pėstute, prie Kauno pilies – suvažiavę. Automobilių tiek, kad parkavimo vietos paieškai tenka pasitelkti kantrybę. Dalį parkavimo vietų šeštadienio pirmoje pusėje uzurpavęs ūkininkų turgelis.
Vieni tokią gražią dieną zujo po jį, o kiti skyrė upių santakai aplankyti. Pavieniui ar su seniai matyta drauge, su šeima – kaip kam susidėliojo planai, norai.
Didelė lenkų turistų grupė fotografavosi prie ženklo „Kaunas“. Kaune studijuojantys jaunuoliai merginoms angliškai pasakojo apie miestą. „Čia teka Neris“, – atkreipė dėmesį į sraunią upės tėkmę vaikinai.
„Voras, voras“, – iš visų jėgų apie savo radinį skelbė vienas mažylių, žaidusių prie pilies esančioje vaikų žaidimo aikštelėje. Joje lankytojų knibždėti knibždėjo. Ir žmonių popiet čia tik gausėjo.
Naujausi komentarai