Savanorių priesaikos šimtmetis: prisiminimai apie reikšmingą įvykį Rotušės aikštėje | kl.lt

SAVANORIŲ PRIESAIKOS ŠIMTMETIS: PRISIMINIMAI APIE REIKŠMINGĄ ĮVYKĮ ROTUŠĖS AIKŠTĖJE

Gegužės 11-ąja sukanka 100 metų, kai Kaune, Rotušės aikštėje, įvyko pirmoji vieša Lietuvos kariuomenės savanorių priesaika ir paradas.

Vyko kovos

Pasak istorikės dr. Aušros Jurevičiūtės, vadovaujančios Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Kauno apskrities skyriui, pirmoji savanorių priesaika vyko, kai į jauną Lietuvos valstybę brovėsi įvairūs priešai.

"Vos pasklidus po šalį raginimui ginti savo žemę ir laisvę,  pradėjo rinktis tūkstančiai savanorių, palikusių savo žemes, arklius, kasdienius rūpesčius. Kiekvienas buvo apsirengęs ir apsiginklavęs pagal išgales", – pasakojo dr. A.Jurevičiūtė.

Apie viešą besikuriančios kariuomenės pasirodymą tada nebuvo nė kalbos. Ir ne vien todėl, kad savanoriai neturėjo aprangos ar buvo prastai ginkluoti – valstybei turėjo svarbesnių reikalų nei paradai.

"Reikėjo kiek įmanoma pasipriešinti lenkams, bolševikams, bermontininkams, vokiečiams. Pastarieji dar šeimininkavo šalies viduje. Iš dalies apmokyta ir vienodžiau aprengta mūsų kariuomenė gan sunkiai, bet vis tik vijo priešus iš Lietuvos. Ir štai tada, 1919 m. gegužės 11-ąją, įvyko pirmas mūsų kariuomenės paradas ir buvo duota priesaika. To labai laukė visuomenė", – priminė dr. A.Jurevičiūtė.

Susirinko galybė žmonių

Pirmai savanorių priesaikai ir paradui buvo parinktas sekmadienis. Jis pasitaikė gražus, saulėtas. Kauniečiai nuo pat ryto rinkosi į Rotušės aikštę. Žmonių prigužėjo tiek daug, kad  minia užpildė visus Rotušės aikštės pakraščius ir jos prieigas. Smalsuolių buvo apstu ir ant namų stogų, balkonuose, persisvėrusių per pravirus langus.

"Prie Rotušės pastato, ant kurio bokšto plevėsavo tautinė vėliava, buvo įrengta 3 m aukščio pakyla, išpuošta eglaitėmis ir kilimais. Pakyloje buvo įrengtas aukuras. Pirmieji į aikštę įžygiavo Karo mokyklos auklėtiniai, dalis Antrojo pėstininkų pulko. Atbildėjo ir artilerija. Kitos kariuomenės dalys parade dalyvauti negalėjo, nes kovėsi su priešais. Kai kariuomenė išsirikiavo visose Rotušės aikštės pusėse, į priesaikos ceremoniją atvyko Vyriausybės nariai, aukšti valdininkai, Anglijos, Prancūzijos, JAV, Švedijos karo atstovai, daug vokiečių karininkų. Atvykus svečiams, Rotušės aikštėje prasidėjo pamaldos. Šv.Mišios buvo laikomos ir Katedroje. Po to į aikštę atvyko Lietuvos prezidentas ir ginkluotųjų pajėgų vadas Antanas Smetona, lydimas ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus, krašto apsaugos ministro Antano Merkio, vyriausiojo kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko", – priminė kai kurias pirmosios karių priesaikos smulkmenas dr. A.Jurevičiūtė.

Kviečia į Rotušės aikštę

Pasak pašnekovės, nuo 1931 m. iki 1934 m. LKKSS šventė gegužės 11-ąją kaip savo metinę šventę, tačiau Studentų atsargos karininkų korporacijos "Ramovė" siūlymu 1935 m. buvo nutarta rengti Kariuomenės ir visuomenės šventę, ir LKKSS paaukojo savo metinę šventę bendram reikalui.

2009 m. LKKSS drauge su Kauno įgula iškilmingai pažymėjo karių savanorių priesaikos 90-metį. Pasak dr. A.Jurevičiūtės, ne tik savanorių šventė, bet ir visos kariuomenės.

Šiemet jubiliejinį renginį Rotušės aikštėje organizuoja Lietuvos kariuomenė.

Pirmos karių savanorių priesaikos 100-mečiui pažymėti skirtas renginys prasidės gegužės 11-ąją 11.25 val. – kariai padės gėles Istorinės Lietuvos prezidentūros kiemelyje, prie tarpukario Lietuvos prezidentų skulptūrų ir iš ten Vilniaus gatve atžygiuos į Rotušės aikštę, kur 12 val. bus laikomos šv.Mišios, vyks iškilminga karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių rikiuotė. 12.45. val. iškilmingai prisieks Bazinio kario savanorio įgūdžių 70-ojo kurso kariai, išsirikiavę Rotušės aikštėje taip, kaip tai prieš 100 metų buvo padarę savanoriai, prieš išeidami į mūšį. 13 val. bus galima pasigėrėti Garbės sargybos kuopos pasirodymu, o po to paskanauti kareiviškos košės ir arbatos. Viso renginio metu, kuriame dalyvaus daug aukštų svečių, visų LKKSS skyrių šaulių atstovai, kadetai, gros Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras.


Lietuvos kariuomenės pirmos priesaikos tekstas

Aš prisiekiu Aukščiausiam Viešpačiui Dievui teisingai tarnauti Lietuvos kariuomenėje, būti ištikimam mūsų krašto Konstitucijai, klausyti savo vyresnybės, griežtai jos įsakymus pildyti ir šventai laikyti man įteiktą paslaptį. Prisiekiu negailėdamas savo sveikatos, nei gyvybės, ligi paskutiniam kraujo lašui ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o taip pat mūsų žmones ir žemę nuo užsienio ir vidaus priešų užpuolimo ir nuo visų tų, kurie mūsų krašte kels riaušių, ardys žmonių darbą, ramumą ar kitaip skriaus žmones. Prisiekiu su priešu griežčiausiai kovoti, neidamas į sutartis, pažintis ir šiaip susižinojimą raštu ar žodžiu, visą ką apie priešą sužinosiu ar išgirsiu, tuojau savo vyriausybei parnešti. Kad šią priesaiką darau tikra širdimi ir gryna sąžine, iškeliu ranką prie Viešpaties Dievo.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS