Ištekėjo šešiolikos

V.Matijošaičio kelionė į Vičiūnus buvo ypatinga: meras važiavo ne į namus, o pas savo giminaitę, kuriai birželio 2-ąją sukako 100 metų. Kauno savivaldybė visuomet sveikina šimtamečius miestiečius, tad ne išimtis ir šį kartą. Kauno atstovai įteikė senolei gėlių, išsakė šilčiausius sveikinimus, pabendravo.

Pakalbėti tikrai buvo apie ką. Kai pas senolę apsilankė "Kauno dienos" žurnalistai, moteris atvėrė prisiminimų skrynią. E.Kairiūkštienė pasakojo, kad ištekėjo vos 16 metų. Ją tėvai ištekino už 14 metų vyresnio vyro. Kadangi senolei pačiai ne viską išeina pasakyti, kai ką jau pamiršusi, į pokalbį dažnai įsiterpdavo kartu gyvenanti Elenos dukra Aldona.

Ji pasakojo, kad jos mama jaunystėje tėvelio prašydavo, kad ją į mokyklą pavežtų. Buvo laikas, kai į jį kreipdavosi "dėde". Santuoka buvo Elenos tėvų užgaida, tad meilės gal ir nebuvo, bet užsimezgė begalinis prisirišimas, tarpusavio supratimas.

Deja, kai Elenai buvo 48-eri metai, jos vyras mirė ir ji liko našle. Dukra Aldona pasakojo, kad mama visuomet laikė tris namų kampus, o po tėčio mirties jai liko ir ketvirtasis. "Ji visuomet buvo mūsų, dviejų dukrų, ramstis, o kai mirė tėtis, ji viską skyrė mums, nors galėjo dar kartą ištekėti", – patikino Aldona.

Rytai su paukščiais

"Visus ūkio darbus dirbau, gyvulius laikėme, reikėjo 8 ha žemės apžiūrėti. Man labai patikdavo anksti keltis. Tik saulutė pradeda pro debesėlį lįsti, ir prasideda paukščių čiulbėjimas. O jau jų giesmių gražumas, negali atsigėrėti, tai aš tada dirbdavau ir būdavo labai gera, vėsu, nekaršta, o paskui, jau apie 10 val., paukščiai nustodavo čiulbėti", – į prisiminimus pasinėrė senolė.

Šimtametės vyras dažnai miške dirbdavo, tad iš ten ir visas medžiagas parsivežė namui statyti. Dukra pasakojo, kad tėvai turėjo nemažai žemės ir darbo buvo iki kaklo, tačiau kai didžiąją dalį žemių atėmė, atėjo sunkesni laikai. Bet Elena niekada nepasidavė.

"Išmoko mama austi skareles, taip prisidurdavo pinigų. Ji visada buvo aktyvi", – sakė Aldona.

Maždaug iki 1940 m. Vičiūnų gyventojai vasaros metu užsidirbdavo nuomodami būstą. Čia buvo tarsi kurortas – šalia teka Nemunas, ošia Panemunės šilas, todėl vietiniai gyventojai nuomodavo kambarius poilsiautojams. Elena ir jos dukra Aldona prisiminė, kad leisdavo į namus vasarotojus, o palei Nemuną būdavo susodintos eglutės, pastatyti suoliukai, tad būdavo labai jauku. Kai kurie vietiniai žuvimis poilsiautojus vaišindavo, kiti – bandelėmis.

Mėgo linksmybes

Tarp kasdienių ūkio rūpesčių Elena labai mėgo linksmintis. Paklausus, kas jai labiausiai patiko, šimtametę užlpūdo smagūs prisiminimai iš jaunystės laikų. Elena mėgo šokti.

"Orkestrai grodavo, jaunimas šokdavo, laužai degdavo. O, kaip buvo linksma. Aš ir pati šokdavau arba nueidavau pasižiūrėti", – apie Vičiūnų vasaras pasakojo žilagalvė.

Elenos prisiminimai nuklydo dar giliau – į vaikystę. Kai buvo maždaug dešimties metų, Elena vasaros metu nuėjo į Nemuno pakrantę. Ten vyko šventė ir grojo orkestrai. Moteris prisiminė, kad kai kurie gyventojai jau buvo padauginę alkoholio, tačiau jaunimas smagiai linksminosi. Viena moteris pasiūlė į krantinę atėjusiai mergaitei saldainių ir tas saldus jausmas išliko iki šių dienų.

"Tada ištiesiau delnus, o ta moteris ir sako, ką tu čia atkišai, duok suknelę, tai į ją saldainių pripylė. Pakeliui dar kaimyną sutikome, tai ir jam davėme saldainių. Buvo labai smagu", – sakė šimtametė.

Kasdienybė ir šventės

Dabar senolei nebėra taip linksma. Šiek tiek šlubuoja sveikata, apima nuobodulys, anų laikų ilgesys. Nuo rudens šimtametė praktiškai nebevaikšto.

"Rugsėjį abi tą pačią naktį susilaužėme koją. Aš ėjau pas ją ir nugriuvau, o ji kažkaip ne taip, matyt, atsisėdo, bet jos negalėjo operuoti, nes jau amžius ne tas. Tai dabar nelabai juda, nors iki tol dar kažkiek pavaikščiodavo", – sakė senolės dukra Aldona.

Elena labiausiai ilgisi savo vyro. Prisiminusi jį moteris susigraudino. "O, kad vyras dabar būtų, tai būtų visai kitas gyvenimas. Jis gi trobesius pastatė, o dabar ir jiems jau reikia remonto ir nėr iš ko", – susigraudinusi sakė šimtametė.

Elenai būtina priežiūra, tas su ja gyvena dukra. Ji padaro valgyti, aprengia ir nuprausia mamą. Kartu gyvena ir slaugė, iš kurios nuomos pinigų senolės neima, tačiau ir ji prisideda prie šimtametės priežiūros. Padėti kartais ateina ir Aldonos anūkas. Jis savo prosenelę pakelia, padeda pervežti į kitą vietą. Beje, ir kreipiasi į ją labai gražiai – mamute.

Aldona pripažįsta, kad sunkiausia būna žiemą, nes namuose nėra dujų, todėl nelengva padaryti ką nors valgyti. O jos mamai taip pat liūdna vienai ant lovos sėdėti, anksčiau ją dar nuveždavo "Sveikinimų koncerto" paklausyti.

Kartais dienas praskaidrina anūkų ir proanūkių šventės. Elenos dukra vardijo, kad mama turi dvi dukras, du proanūkius, tris proproanūkius ir vieną proproanūkę. Anūkų Elena nebeturi. Juos likimas iš gyvenimo pasiėmė anksčiau.

"Negali sakyti, plati giminė. Kai buvo 100 metų gimtadienis, tai čia aštuoniolika žmonių susirinko", – patikino Aldona.

Šimtmečio paslaptis

E.Kairiūkštienė neatskleidė recepto, kaip sulaukti šimtmečio jubiliejaus.

"Mama dabar sąmoninga, pakalba. Na taip, kartais susapnuoja, kad kažkas arklius pavogė, – kalbėjo dukra Aldona. – O ilgaamžiškumo paslapties aš nežinau. Gal grynas oras padėjo, gal naminis maistas, juk jis buvo visai be chemijos. Viskas buvo natūralu."

Dukra sakė, kad jos mama visada valgė mėsą, lašinius, niekada nesilaikė jokių dietų. Tai patvirtino ir į pokalbį įsitraukusi Elena: "Valgyti visada buvo, ir kiaules pjovėm, ir vištas auginom, nebadavom."

Giminystės ryšiai

Kadaise Vičiūnai buvo vos kelių namų, kelių giminių kaimelis, o dabar čia kuriasi nepažįstami žmonės, kurie paliks jau visai naują pėdsaką. Šimtametės senolės dukra pasakojo, kad iš Vičiūnų greitai dings Astrauskų, Kairiūkščių pavardės, nes nėra kam jų pratęsti, arba dukros jau spėjo pasiimti vyro pavardes.

"Buvo penki broliai Astrauskai. Vienas neturėjo šeimos. Visi gyveno Vičiūnuose ir šeimas turėjo. Mano mama vyriausia buvo iš tų Astrauskų, gimusi 1916 m., o Visvaldo mama – 1932-aisiais. Mano mama vyriausia ir ilgiausiai gyvena", – sakė Aldona.

Tiksliau, Elena Astrauskaitė-Kairiūkštienė buvo viena iš tų penkių brolių dukrų. Dabartinio mero V.Matijošaičio mama – kito brolio dukra. Tad miesto vadovo mama ir 100 metų sulaukusi Elena buvo pusseserės.

Aldona išdavė, kad dabar televizijos laidos veidu tapusio daktaro Alvydo Unikausko mama taip pat buvo vieno iš Astrauskų brolio dukra. Vadinasi, Kauno meras, televizijos daktaras ir Elenos dukra Aldona yra antros eilės pusbroliai. "Kai buvo meras atvykęs sveikinti mamos, tai sako, kokie mes čia jau giminės. Tai gal ir apie Unikauską nežino", – sakė Aldona ir pridūrė, kad kol V.Matijošaičio mama buvo gyva, dar kažkiek visi bendravo, o vėliau draugystė nutrūko.

Nutrūktgalvis dviratininkas

Aldona su Visvaldu iki šiol šiltos draugystės nepalaiko, tačiau prisiminimuose yra išlikusių bendravimo akimirkų. Šimtametės Elenos dukra Aldona pasakojo, kad daugiau bendraudavo su mero mama ir jos karta, o jaunimas jau po to kūrė savo gyvenimą. Moteris prisiminė, kad kartą V.Matijošaitis dviračiu į jų automobilį buvo atsitrenkęs, tačiau viskas baigėsi laimingai.

"Važiuoju aš su vyru mašina, o čia dar nebuvo niekur asfaltuota. Pasakiau, kad važiuotų iš lėto, nes čia dviračiais laksto vaikai, jie užvažiuoja ant kalno ir įsismarkavę žemyn lekia. Žiūrime, jau vienas atlekia į mus. Mes iš lėto važiavome, o jis atlėkė ir trenkėsi į dureles, bet jis jau suko, o ne tiesiai važiavo, nes kitu atveju būtų labai susimušęs", – pasakojo Aldona.

Moteris tikino, kad tuomet ji išlipo pro galines automobilio duris pasižiūrėti, ar viskas gerai, tačiau Visvaldas greit čiupo dviratį ir nuvažiavo pamiške. Aldona tuomet suabejojo, ar tikrai ten buvo Visvaldas, bet nuvažiavo pas mamos pusseserę pažiūrėti, ar tikrai viskas gerai. "Nuvažiuojame, bobutė išeina ir šaukia: "Valdukai", o jis greičiausiai išsigando, kad mašiną įlaužė, apžiūrėjome, kad nieko", – juokdamasi pasakojo Aldona.