ŠIMTMEČIO DRAUGYSTĖ SU JAV: VISKAS PRASIDĖJO KAUNE (INTERVIU)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetis pradėtas švęsti Kaune, nes čia viskas ir prasidėjo. Prieš specialų šiai sukakčiai surengtą koncertą JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas davė interviu „Kauno dienai“.

Įvairūs ryšiai tarp šalių buvo palaikomi gerokai anksčiau, bet artimesnė JAV ir Lietuvos draugystės pradžia fiksuojama 1922 m. liepos 28 d., kai JAV pripažino mūsų šalies nepriklausomybę. Nuo to laiko, net ir sudėtingose situacijose, JAV išliko viena svarbiausių mūsų valstybės partnerių.

Beje, JAV pirmoji iš Vakarų didžiųjų valstybių pripažino Lietuvą ir tai suteikė mūsų Vyriausybei pasitikėjimą tarptautiniu mastu.

„Ambasadoje, kai tariausi su kolegomis, kur turėčiau būti šią dieną, visi pasakė: privalai būti Kaune, nes viskas prasidėjo čia“, – teigė R.Gilchristas, primindamas, kad artimi diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti, kai Kaunas buvo laikinąja Lietuvos sostine. Kaune, V.Putvinskio gatvėje veikė ir JAV ambasada.

– Šiemet švenčiame 100 metų draugystės. Kaip įvardytumėte JAV ir Lietuvos diplomatinius santykius? Jūsų akimis, ką turime bendro?

– Esame demokratinės, laisvę mylinčios šalys. Tai mus vienija skirtingais būdais. Ir tai įkvepia mane kasdien nuo tada, kai atvykau į Lietuvą. Turiu omenyje ne tik 1990-ųjų įvykius, kai vienybe ir ryžtu atsikovojote nepriklausomybę. Visa tai matau ir šiomis dienomis iš to, kaip palaikote Ukrainą ir ukrainiečius. JAV taip pat palaiko. Visa tai darome ir darysime kartu. Kaip Lietuvoje, taip ir JAV, daugybė žmonių remia Ukrainą, galima daug kur išvysti Ukrainos vėliavų. Supranta, kaip svarbu, kad Ukraina laimėtų.

– Kaip manote, kas labiausiai lėmė tokį JAV ir Lietuvos santykių pobūdį?

– Taip, geografiškai esame toli vieni nuo kitų. Bet tarp žmonių susiklostė daugybė ryšių. Šalis sieja žmonės, idealai, muzika, menas, daugybė dalykų. Labai paprasta apibūdinti mūsų šalių santykius. Mus skiria tik vandenynas, bet ne skirtumai, nes iš esmės jų labai nedaug, o vienijančių aspektų, tvirtų sąsajų – gausybė.

– Kokiose srityse bendravimas ir bendradarbiavimas intensyviausias?

– Pastaruoju metu pagrindinė tema – gynyba. Turime NATO sausumos pajėgas. Lietuviai padėjo JAV Afganistane. Lietuvoje dislokuotas JAV batalionas, kuris po Rusijos invazijos Ukrainoje buvo sustiprintas. Ir šie rotacine tvarka dislokuojami batalionai bus dar stiprinami. Su Lietuvos diplomatais diplomatiniais ir kitais keliais kartu daug dirbame stengdamiesi padėti Ukrainai, jos demokratijai ir kitoms pasaulio demokratijoms. Tegaliu pasakyti, kad ir šioje srityje Lietuva yra stipri partnerė. Dar yra ekonominis bendradarbiavimas. Norėčiau, kad daugiau lietuvių investuotų JAV ir atvirkščiai. Lankydamasis JAV, susitikdamas su Amerikos verslo atstovais, visuomet sakau, kad Lietuva yra gera vieta investicijoms. Protingi žmonės, išsilavinusi visuomenė, veržlumo dvasia.

Bendruomenė: R.Gilchristui Lietuvoje patinka, ypač imponuoja patys žmonės. (Laimučio Brundzos nuotr.)

– Kuriose dar srityse bendravimo galėtų būti daugiau?

Turite didžią, bet kartu ir skausmingą praeitį. Dėl to taip vertinate demokratiją, laisvę. Mums labai svarbūs santykiai su Lietuva.

– Norėčiau stipresnių ekonominių ryšių ir daugiau bendravimo. Apie JAV yra daug informacijos. Lietuviai daug žino. JAV informacijos apie Lietuvą galėtų būti daugiau. Lietuva žinoma, aišku, dėl krepšinio, bet šalis yra kur kas daugiau nei tai. Tiek daug amerikiečių, tarp kurių ir žinomi žmonės, turi lietuviškų šaknų. Prieš dvejus metus Šakių rajone, Sudargo krašte, pastatytas paminklas, skirtas rašytojo Jerome'o Davido Salingerio legendinei knygai „Rugiuose prie bedugnės“. Jo senelis iš čia kilęs. JAV kiekvienas mokinys skaito šią knygą.

– Kuo JAV svarbu turėti tokią sąjungininkę kaip Lietuva?

– Aišku, svarbu. Svarbu turėti draugų. Viena Amerikos stiprybių ir yra tai, kad turime draugų. Kiek draugų turi Rusija? Baltarusiją? Lietuva yra viena geriausių ir stipriausių draugių, demokratijos rėmėjų. Turite didžią, bet kartu ir skausmingą praeitį. Dėl to taip vertinate demokratiją, laisvę. Mums labai svarbūs santykiai su Lietuva.

– Kokios pagalbos JAV piliečiams dažniausiai prireikia Lietuvoje?

– Kreipiasi dėl pasų ar kai pakliūva į bėdą dėl įvairių priežasčių. Į mus kreipiasi ir norėdami registruoti naujagimius. Taip pat dėl vizų. Bet dažniausiai mes net nesužinome, kad amerikiečiai lankosi Lietuvoje – neprireikia jokios pagalbos.

Laimučio Brundzos nuotr.

– Kaip jūs pats jaučiatės Lietuvoje?

– Džiaugiuosi čia būdamas. Malonumas būti ambasadoriumi šioje šalyje. Su komanda švęsdami JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetį apsilankėme vietose, kurios įvairiais būdais susijusios su JAV. Šių vietų – daugybė. Kaune užsukome prie pastato, kuriame prieš 100 metų darbavosi mano tautiečiai diplomatai. Padėjome gėlių Aleksoto kapinėse ant JAV kareivio Samuelio Harriso kapo. Jis kovėsi Lietuvos laisvės kovose ir žuvo už Lietuvą, už laisvę. Aišku, Chiune'ės Sugiharos namai-muziejus. Jis mano herojus. Konsulas išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybes. Daugybė išgelbėtųjų bėgdami nuo nacių apsigyveno JAV. Tai dar vienas Lietuvos ir amerikiečių ryšys. Dar viena jungčių – krepšinis. Tikrai nesutapimas, kad Lietuvos krepšiniui šiemet – taip pat 100 metų. JAV gimusi sporto šaka valstijas ir Lietuvą jungia pačiais įvairiausiais aspektais. Turime daug ko bendro, kuo galime didžiuotis.

– Kas jums labiausiai patinka Lietuvoje?

– Čia labai daug praturtinančių dalykų, bet labiausiai išskirčiau žmones. Šilti, šeimiški, alsuojantys laisve. Tai kalbu iš savo patirties, kiek man teko bendrauti darbiniais ar kitokiais reikalais.

Kauną norisi patyrinėti

Šiemet švenčiamas ir 30-asis JAV ir Lietuvos dvišalių mokslo, profesinių ir kultūros mainų programų jubiliejus. Bendradarbiavimas įvairiose srityse apima ir muziką.

Šių neeilinių sukakčių proga Kaune surengtas a cappella grupių „Freedom’s Boombox“ ir „Pipeline Vocal Project“ koncertas. Jis kartu ir dalis „Kaunas 2022“ vasaros scenos programos.

Prieš koncertą atlikėjai su „Kauno diena“ pasidalijo savo įspūdžiais. „Žmonės malonūs, miestas – nuostabus, norisi daugiau jį patyrinėti“, – įspūdžiais dalijosi jaunuoliai. Nors Kaune juos pasitiko lietus, tačiau čia pat ėmė šviesti saulė. Svečiai dar spėjo paragauti šaltibarščių. Sužavėjo ypač jų spalva.

Atlikėjai taip pat sužavėti galimybe apsilankyti Kaune Europos kultūros sostinės metais ir tapti šio grandiozinio projekto dalimi, kartu paminėti mūsų šalių draugystės jubiliejų.

Prakalbus apie muzikos sąsajas tarp valstybių, viena ambasadoriaus muzikinių rekomendacijų savo tautiečiams buvo grupės „The Roop“ kūryba. „Jeigu ne pandemija, prieš dvejus metus jie būtų laimėję „Euroviziją“, – įsitikinęs diplomatas.

Netrukus „Freedom’s Boombox“ ir „Pipeline Vocal Project“ jau kopė į sceną Rotušės aikštėje. Unikalių vokalinių sugebėjimų atlikėjai, po pasaulį skleidžiantys a cappella muzikos žavesį, leido kitaip pažvelgti į įvairių muzikinių epochų kūrinius.

Šis koncertas – tai tik vienas iš gausios Lietuvos ir JAV diplomatinių ryšių 100-mečio renginių programos.

Be kultūros programų, JAV ambasada Lietuvoje kartu su Lietuvos institucijomis bendradarbiauja saugumo srityje per bendrą įsipareigojimą NATO, plečia prekybos ir ekonomikos ryšius, puoselėja bendras vertybes ir žmogiškuosius santykius.

Minėtų jubiliejų proga šalia Kauno miesto savivaldybės suplevėsavo ir JAV vėliava. Kauno miesto savivaldybė ragino šias sukaktis paminėti ir kiekvienam asmeniškai priimtinu būdu, pavyzdžiui, patiems išskleidžiant JAV ir Lietuvos vėliavas, paskambinant ar parašant savo draugams, giminaičiams iš už Atlanto, žiūrint filmus, skaitant knygas, dalijantis nuotraukomis iš kelionių po šią šalį ir dainuojant amerikietiškas dainas, suvalgant mėsainį ar kitą amerikietišką patiekalą.

Išskirtinių ryšių būtent Kaunas turi su Los Andželu. Jie yra miestai partneriai.