Į beveik pilną mažąją VDU salę atvyko penkių politinių jėgų atstovai: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai Aurelijus Veryga ir Mindaugas Puidokas, darbietis Vydas Gedvilas, konservatorius Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Kairys ir socialdemokratė Orinta Leiputė.

Diskusija su politikais netruko nė valandos. Ji prasidėjo partijų atstovams svarstant apie galimas būsimas koalicijas parlamente.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai tiksliai įvardijo, su kuo į koaliciją neis – tai Darbo partija. Išankstinės apklausos skelbė, kad Darbo partija balansuoja ant patekimo į Seimą ribos.

A. Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad į koaliciją tikrai neis su Tvarkos ir teisingumo partija bei Lenkų rinkimų akcija. O. Leiputė sakė, kad socialdemokratams nėra didelio skirtumo, su kuo bendradarbiauti, nes su dauguma partijų ji jau yra kūrusi koalicijas, bet teigė, kad norėtų išlaikyti sąjungą su Darbo partija.

Netrukus nuaidėjo klausimas politikams. Studentas paprašė kiekvieno kandidato įvardinti po tris didžiausius savo partijos trūkumus.

O. Leiputė pastebėjo, kad jos partija yra uždaresnė nei kitos, kad galėtų būti daugiau jaunimo partijoje ir kad socialdemokratai nėra populistinė partija, todėl praranda daug populiarumo. Pastarąjį teiginį palydėjo ne viena šypsena auditorijoje.

Po jos kalbėjęs S. Kairys nedelsęs pripažino, kad Eligijaus Masiulio kyšininkavimo skandalas labai smarkiai pakenkė partijai ir beveik sugriovė ilgai kurtą pasitikėjimą partija. Antroji problema – partija rinkimuose į Seimą eina be lyderio. S. Kairys pažymėjo, kad vilniečiai nesuprastų, jei jų išrinktas meras atsisakytų savo mandato ir eitų į parlamentą.

A. Kupčinskas meistriškai pervertė klausimą ir kalbėdamas apie minusus, išvardijo savo partijos pliusus. Anot jo, pasitikėjimas Tėvynes sąjunga labiausiai jaučiamas didmiesčiuose, nes partija labiau atsiduoda strateginių Lietuvos klausimų sprendimams, pavyzdžiui, gynybai, todėl lieka mažiau komunikacijos tarp centro ir regionų.

V. Gedvilas pripažino, kad kai kurie jo partijos atstovai neatlaikė, kaip pats sakė, „išbandymo valdžia“. Kai kuriems kolegoms neužteko asmeninių savybių, dėl to krito reitingai ir pasitikėjimas. Jis tiesiai šviesiai nepasakė, bet greičiausiai turėjo omenyje savo partietę – švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę. Taip pat jis pridūrė, kad dvylika metų trukęs partijos lyderių teismų procesas negalėjo apsieiti be pasekmių.

Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Mindaugas Puidokas paliūdėjo dėl netolygaus finansavimo rinkiminei kampanijai, kai didžiąsias partijas turėjo vytis pasitelkdami kūrybingumą ir darbštumą.

Po diskusijos su kandidatais prabilo „Baltųjų pirštinių“ – organizacijos, besirūpinančios rinkimų skaidrumu – atstovė Ingrida Ivinskaitė. Ji pažėrė intriguojančią žinią.

Preliminariais duomenimis, anot jos, balsas šiemet tekainavo keturis eurus. Ji taip pat pasidalijo užfiksuotais grubiausiais pažeidimais. Teigė, kad organizacija užfiksavo bent tris neužantspauduotas balsadėžes.

Pusę vienuolikos vakaro, pradėjus nagrinėti balsavimo aktyvumą, studentų salėje buvo paklausta, kas nugalės rinkimuose.

Už valstiečius ir žaliuosius pakilo vos pora rankų, už socialdemokratus keliomis daugiau, o studentai vos ne vienbalsiai nubalsavo, kad rinkimus laimės konservatoriai.