ŠUNŲ ROJUS – BE LAISVADIENIŲ

Linksmakalnyje įsikūrusi beglobių gyvūnų prieglauda „Penkta koja” paremta savanorišku darbu. Apleistą pastatą sutvarkė, suremontavo ir pritaikė gyvūnams laikyti talkininkai ne tik iš Kauno krašto, bet ir iš toliau. Kas negalėjo prisidėti darbu, padėjo pinigais.

Linksmakalnyje įsikūrusi beglobių gyvūnų prieglauda „Penkta koja” paremta savanorišku darbu. Apleistą pastatą sutvarkė, suremontavo ir pritaikė gyvūnams laikyti talkininkai ne tik iš Kauno krašto, bet ir iš toliau. Kas negalėjo prisidėti darbu, padėjo pinigais.

Pastatas iki galo dar nesutvarkytas. Viena mergaitė, iš Airijos atvažiavusi į Linksmakalnį pas močiutę, pasiūlė: ar nebūtų galima šito šunų namelio nudažyti žaismingomis spalvomis, leisti vaikams nupiešti gražių piešinėlių su gyvūnais, kad visi žinotų – čia gyvena laimingi šuniukai ir katytės.

Prieglaudoje gyvenančių gyvūnų istorijos labai skirtingos, bet vienodai skaudžios. Vieną šunelį gyventojai pastebėjo prie prekybos centro, pririštą jau kelintą dieną. Kitą rado Aleksoto turguje pasiklydusį ar paklaidintą, dėl to žaismingai jį praminė Aleksu ir atgabeno į „Penktą koją“. Dažnai žmonės randa gyvūnus apleistuose namuose, sandėliukuose, išbadėjusius, su mažais vaikučiais. Dabar jie visi glaudžiasi Linksmakalnio gyvūnų prieglaudos namuose.

Kartais gyvūnai pasiklysta ar pabėga. Jų šeimininkai nudžiunga suradę savo augintinius priglaustus, padėkoja, dar ir lauktuvių atveža: gyvūnams reikia šiltų paklotų, maisto. Tačiau atsitinka ir taip, kad į Gyvūnų globos tarnybą skambina pašaliniai asmenys, nurodantys, kad jų kaimynystėje gyvūnai neprižiūrimi, netgi kankinami.

Gyvūnų globos namus būtų galima pavadinti rojumi, bet visi gyvūnai laukia mylinčio šeimininko ir tikrų namų.

Linksmakalnyje šiuo metu gyvena apie 30 šunų ir viena bekojė katė. Gyvūnų skaičius kasdien kinta: vienus išveža gydyti (juos prižiūri veterinarijos gydytojas, gydo, naikina parazitus), kitus pasiima atvykę žmonės, treti – naujokai, ką tik atvežti iš gatvių, landynių, besiglaustantys namų laiptinėse.

Juos visus prižiūri savanorė Lilija Jaudegienė su pulku Linksmakalnio vaikų. Čia nėra laisvadienių, atostogų, švenčių. Vaikai sutartomis valandomis ateina du kartus per dieną pavedžioti šunų, vyresnės mergaitės nesibodi ir narvų išvalyti, padeda išdalyti maistą, pakeisti vandenį. Ypač aktyvūs Lilijos talkininkai Vytukas, Rugilė, Justina, Medeina, Viltė, Kamilė, Ugnė, Linas.

Susikūręs gyvūnų mylėtojų būrelis nėra oficialus, jis paremtas vien meile gyvūnams ir atjauta. O atlygis – pasididžiavimas, kad atlikai gerą darbą.