Specialistai pataria nepasitikėti meiliu šunų elgesiu, neprovokuoti jų ir visais atvejais saugotis palaidų, be antsnukio keturkojų. Kiekvienas šuns užpuolimas gresia sunkiu kūno sužalojimu ir psichologine trauma.

Kaip rodo statistika, dažniausiai sužaloja kaimynų, pažįstamų asmenų ir nuosavi šunys.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, sunkiausios traumos padaromos daugiausiai 5-9 metų vaikams. Beveik dviem trečdaliams keturmečių ir dar jaunesniems vaikams dažniausiai sužalojamos pačios pavojingiausios - galvos ir kaklo sritys, taip pat - rankos.

Dažniausiai žmonėms įkanda draugiški ir sužalotam asmeniui žinomi kambariniai šuneliai netoli keturkojo gyvenamosios vietos arba nukentėjusiojo namuose. Vaikų labiausiai nemėgsta agresyvių veislių šunys.

Gyventojų saugumui sustiprinti Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pataria išsamiau susipažinti su prevencinėmis priemonėmis, saugaus elgesio su šunimis taisyklėmis.

Prieš įsigyjant šunį būtina pasikonsultuoti su profesionaliu gyvūnų elgsenos specialistu, šiek tiek laiko praleisti su būsimu augintiniu, išsiaiškinus, kad jo bijos vaikai, jokiu būdu nepirkti. Įsigyti šunį labai pavojinga, jei namie yra naujagimis ar tik pradedantis vaikščioti vaikas. Dar pavojingiau su juo palikti vienus mažylius, žaisti agresyvius žaidimus, ignoruoti agresyvaus elgesio signalus. Šuns kastravimas sumažina jo agresyvumą. Laikant šunį privalu laikytis gyvūnų laikymo taisyklių: nepaleisti jo lakstyti palaido, be antsnukio, nepamiršti laiku paskiepyti nuo pasiutligės

Specialistai pataria gyventojams vengti šuns teritorijos, nesukelti grėsmės jo vaikams. Nedera pamiršti, kad šuo pavydus. Taip pat nepatariama artintis prie ramiai gulinčių šunų, žadinti juos, žaisti su jais, kai jie per daug sujaudinti. Gąsdinamas šuo dažnai puola, todėl geriau nerėkti ant jo, nebėgti, nekviesti jo žiūrint į akis, išlikti ramiems, kai artinasi nepažįstamas keturkojis.

Nereikia palikti vaikų iki 10 metų vienų su šunimi, nes jį gali suklaidinti mažojo judesiai bei elgesys, ir šuo palaikys vaiką savo grobiu. Tėveliai savo atžalas turi išmokyti nesiartinti prie paklydusio šuns, netrukdyti šuniui, kuris miega, ėda ar globoja šunelius, nežaisti su augintiniu nesant šalia suaugusiųjų, neerzinti ir negąsdinti, nekelti garsaus triukšmo, vengti tiesioginio akių kontakto.

Išsigandus neverkti, nešaukti ir nebėgti nuo šuns, o stovėti vietoje. Šuniui užpuolus pravartu pabandyti mesti kokį daiktą, kurį jis galėtų pulti ar kramtyti, pavyzdžiui, kuprinę ar švarkelį, ypač saugoti galvą ir veidą, kviesti suaugusiuosius.