Daugiau nei pusmetį trukę atidėliojimai baigėsi - Kauno apygardos teismas vos per dieną išnagrinėjo vadinamąją Birutės ir Laimutės stiklo rūmų bylą, beliko sulaukti Temidės verdikto.

Kauno apygardos teismas jau netrukus patenkins arba atmes Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kuriuo prašoma nugriauti Laisvės alėjos 35 numeriu pažymėtą ne per seniausiai išdygusį modernų pastatą stiklo fasadu.

Viešąjį interesą atstovaujantis prokuroras savo ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiais eilę dokumentų ir administracinių aktų, kuriais vadovaujantis Kauno miesto savivaldybė leido verslininkėms Birutei Jablonskienei ir Laimutei Baranauskienei nusipirkti dar pusšešto aro valstybinės žemės ir prijungti ją prie savo turimo žemės sklypo, taip gerokai praplečiant kiemo valdas aplink naująjį statinį, esantį adresu Laisvės alėja 35 ir A.Mickevičiaus gatvė 34.

Jei teismas nutartų tenkinti šį ieškinį, atsakovės verslininkės būtų įpareigotos „pašalinti neteisėtos statybos padarinius“, tai yra namą nugriauti. Valstybei tuomet tektų grąžinti jų už sklypą sumokėtus beveik pusę milijono litų.

Ši civilinė byla ant Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo Arvydo Žibo stalo atgulė dar pernai rudenį, tačiau kaskart teismo posėdžiuose atsirasdavo priežasčių, dėl ko jos nepavykdavo atversti. Vis dėlto penktadienį jokių kliūčių nebebuvo, tad nuo pat ryto darbą pradėjęs teismas spėjo iki darbo dienos pabaigos bylą išnagrinėti.

Su prokuroro ieškiniu sutiko tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba. Visos kitos bylos šalys prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Pagrindinis atsakovų motyvas, esą prokuroras, reikalaujantis naują, dešimtis milijonų litų kainavusį pastatą sulyginti su žeme, atstovauja anaiptol ne viešąjį, o privatų interesą. Be to, teigiama, kad prokuratūra „pramiegojo“ mėnesio trukmės senaties terminą ir nepagrįstai reikalauja jį atnaujinti.

Tuo tarpu ieškovas ir toliau atkakliai laikosi savo pozicijos, teigdamas, kad Kauno ponių milijonierių titulą visuomenėje pelniusios verslininkės neteisėtai įsigijo 5,53 aro sklypą, kuris specialiai joms buvo padalintas į dvi dalis ir 2008 metais parduotas - iš pradžių beveik du arai, o po to likusi dalis. Ieškinyje pardavimas laikomas neteisėtu ir dėl to, kad tokio ploto sklypas privalėjo būti parduodamas aukcione. Tokiu būdu valstybė galėjusi parduoti minėtą žemę brangiau.

Liepos 10 dieną teismas ketina paskelbti procesinį dokumentą, kuriuo prokuroro ieškinys bus patenkintas arba atmestas.

Išsamiau apie išnagrinėtos bylos užkulisius ir eigą skaitykite pirmadienio Kauno dienoje.