Ėmėsi viešumo
„Nekėlėme į viešumą problemų, su kuriomis parkas kovoja antri metai, bet tylėti jau nebenorime. Kas lankėsi parke, žino, kad tai vieta, neturinti analogų Lietuvoje, ir joje laukiami visi. Apie „piktus žmogeliukus“, kurie visokiais būdais stengiasi pakenkti parkui, jau esame kalbėję, bet nutilome norėdami dalytis tik gerais dalykais. Dabar, kai buvo įtrauktos ir valstybinės institucijos, norime, kad ši situacija pasklistų plačiau. Mums reikia jūsų palaikymo ir patarimų“, – neseniai viešai prabilo parko atstovai.
Jie nurodė, kad suinteresuoti asmenys siekia nutraukti parko veiklą. Paskutinis žingsnis – apribotas pašaro pristatymas į ūkį.
Kaišiadorių rajono savivaldybė nurodė žinanti apie šią padėtį, tačiau teigė, kad viskas, ko ėmėsi institucijos ir tarnybos, vykdoma vadovaujantis įstatymais. Pradėjus domėtis išsamiau, paaiškėjo, kad čia yra nemažai povandeninių srovių.
Kaltos skyrybos?
Perlinių danielių parko vadovas Karolis Kanapeckas „Kauno dienai“ pasakojo, kad parkas pradėtas kurti 2021 m.
„Visiems buvo labai gerai – tiek kaimynystėje gyvenantiems asmenims, tiek savivaldybei. Elektros tinklus prižiūrinti įmonė „Litgrid“ taip pat labai džiaugėsi sutvarkytu sklypu, nes dalis parko teritorijos priklausė valstybei ir sklypas net nebuvo suformuotas. Šioje vietoje ištisus metus būdavo šlapia ir nebuvo galima įvažiuoti su jokia technika. Panaikinus krūmus, nudrenavus vandenį ir papylus žvyro sklypas atrodo taip, kad jį galima vadinti parku. Šalia gyvenantys žmonės džiaugėsi gyvūnais ir pradėta nauja veikla (jie tuo metu buvo artimi giminaičiai)“, – pasakojo jis.
2024 m. Kaišiadorių rajonui tapus Lietuvos kultūros sostine, parkas buvo įtrauktas į lankytinų objektų sąrašą. Savivaldybės renginyje „Verslo vakaras“ perlinių danielių parkas gavo apdovanojimą nominacijoje „Metų idėja“.
Kas atsitiko, kad taip visiems tikęs parkas ir veikla pradėjo nebetikti?
„Netoli gyvenanti pilietė (šiuo metu ji vis dar yra mano tėčio žmona, bet vyksta skyrybos ir turto dalijimasis) ir jos sūnus, tikriausiai apimti pavydo, pradėjo dėti visas pastangas, kad parkas būtų uždarytas“, – nurodė K. Kanapeckas.
Anot jo, konfliktas tarp giminaičių prasidėjo 2023 m. balandį, o nuo 2023 m. gegužės – nuolatiniai parko patikrinimai.
60 patikrinimų
Parko vadovas pasakojo, kad skundais buvo užverstos „visos įmanomos institucijos, pradedant ugniagesiais gelbėtojais, policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir baigiant aplinkosaugininkais, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“.
Pasak jo, vien pernai parko veikla buvo tikrinta daugiau nei 60 kartų.
„Kai kurios institucijos patikrinimus dėl to paties dalyko atliko po kelis kartus. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba tris kartus tikrino, ar išnuomotas valstybinis žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Visus tris kartus konstatavo tą patį – taip“, – teigė K. Kanapeckas.
Dar dažniau, pasak jo, tikrinti atvyksta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. „Ji skundus gauna dėl parke esančių kilnojamųjų daiktų (pradedant stalais, šiukšliadėžėmis ir baigiant metaliniais konteineriais, medinėmis pastogėmis). Į kiekvieną skundą institucijos turi reaguoti – taip ir važinėja skirtingi specialistai iš visos Lietuvos, tačiau iki šios dienos nesurašytas joks Administracinio nusižengimo protokolas. Visi turi darbo vien dėl neadekvataus piliečių elgesio“, – kalbėjo K. Kanapeckas.
Klausimas dėl parko 2025 m. pavasarį buvo sprendžiamas ir Aplinkos ministerijoje su ministru. Po šio susitikimo, anot K. Kanapecko, ministerijai pavaldžių institucijų patikrinimų beveik nebeliko, tačiau viskas persikėlė į kitą sektorių – energetikos.
Aukšta įtampa
Parko vadovas pasakojo, kad daugiau nei prieš metus daliai parko teritorijos pradėtas taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, pagal kurio vieną dalį draudžiama stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir mechanizmams ne tik po elektros linijų laidais, bet ir apsaugos zonoje.
„Įstatymas turi būti suformuluotas aiškiai, tačiau būtent šį punktą skirtingos institucijos supranta skirtingai: vienoms tai transporto priemonių draudimas stovėti tik po elektros laidais, o kitoms – visoje elektros tinklų apsaugos zonoje“, – komentavo K. Kanapeckas.
Šių skirtingai traktuojamų sąlygų atsiradimas kaimynystėje gyvenantiems asmenims, anot jo, suteikė galimybę per Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą spausti institucijas dėl lankytojų paliekamų automobilių prie parko teritorijos.
„Noriu pabrėžti, kad už administracinius nusižengimus turi būti baudžiamas nusižengimą padaręs asmuo, o ne žemės sklypo valdytojas. O jeigu yra įstatymo pažeidimas, kodėl nė vienas pažeidėjas nenustatytas?“ – klausė vyras.
„Šių metų sausį bendrovė „Litgrid“ kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl judėjimą ribojančių priemonių įrengimo Pušyno gatvėje, Aleksandruvkos kaime, nors įstatymas judėti transporto priemonėms elektros tinklų apsaugos zonoje nedraudžia. Net ir vertinant situaciją kaip „Litgrid“ norą imtis priemonių dėl transporto priemonių stovėjimo, turėjo būti prašoma leisti kokias nors priemones įrengti ne visoje elektros tinklų apsaugos zonoje, o tik po oro linijų laidais (kaip numato įstatymas)“, – dėstė K. Kanapeckas.
Kai kurios institucijos patikrinimus dėl to paties dalyko atliko po kelis kartus. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba tris kartus tikrino, ar išnuomotas valstybinis žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį.
Pasak jo, ir žemės ūkio paskirties, ir miško sklypą jis valdo teisėtai. „Jokio svetimo sklypo neužimame ir nesinaudojame. Elektros tinklai nutiesti daugiau kaip prieš 50 metų. Iš pradžių pati savivaldybė buvo suinteresuota, kad lankytojų automobiliai nebūtų paliekami ant ir taip siauros važiuojamosios kelio dalies, todėl praplatino kelią ties parku ir papylė žvyro. „Litgrid“ anksčiau nematė problemos dėl po laidais statomų automobilių. Dabar, paaštrėjus situacijai, „Litgrid“ teigia, kad, nutrūkus elektros laidui, gali būti padaryta žala turtui ar žmonių sveikatai.
Užtvėrė blokais
Gegužę prie parko atvykę „Litgrid“ pasamdytos įmonės „Tetas“ atstovai ėmė krauti betoninius blokus elektros tinklų apsaugos zonoje.
„Tiek savivaldybės, tiek ir NŽT raštuose buvo nurodoma, kad blokus nuspręsta krauti Pušyno gatvėje, Aleksandruvkos kaime, tačiau juos išdėliojo Gojaus gatvėje, Karčiupio kaime. Taip pat iš savivaldybės pateikto rašto matyti, kad sprendimą priėmė Eismo saugumo komisija, siekdama užtikrinti saugumą elektros apsaugos zonoje, nors pagal kompetenciją komisija turi užtikrinti saugų eismą, o ne rūpintis elektros tinklų apsauga“, – argumentus žėrė K. Kanapeckas ir pridūrė, kad, įrengiant atitvarus, jų išdėstymo projekto nei savivaldybė, nei „Litgrid“ neparengė ir juo labiau nesuderino.
„Schema labai svarbi, kadangi būtent ja vadovaujantis ir turėjo būti sustatyti betoniniai blokai. Dar 2023 m. buvo atlikti kadastriniai sklypo matavimai ir juose buvo pažymėta apsisukimo vieta ir pašarui pristatyti skirta papilta žvyro juosta. Su šiuo dokumentu sutiko ir NŽT, todėl į šį planą privalėjo būti atsižvelgta. „Geoportal“ ši vieta taip pat pažymėta kaip skirta sklypui aptarnauti, todėl jos užstatymas betoniniais blokais yra neteisėtas“, – įsitikinęs K. Kanapeckas. Jis klausia, kaip Kaišiadorių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija vasario 6 d. davė pritarimą net nematydama schemos ir ne tuo adresu.
Pasak jo, birželį „Teto“ atstovai vėl atvyko su blokais prie sklypo ribos su savivaldybės pritarimo patikslinimu, kuriame jau nurodyta kita betoninių blokų iškrovimo vieta.
„Policija sustabdė darbus, nes iš „Litgrid“ turimų dokumentų nebuvo aišku, kur ir ką galima daryti (nebuvo schemos), tačiau „Litgrid“ atstovai, žinodami, kad su šeima išvykstu atostogauti, tiesiog palaukė ir kitą dieną be jokių trukdymų sustatė betoninius blokus, taip apribodami galimybę tiekti pašarus į sklypą“, – įvykių eiliškumą dėliojo parko vadovas.
Į patikrinimų grandinę įsijungė ir „Amber Grid“. „Jie motyvuoja, kad, atsitikus nelaimei, dėl lankytojų automobilių negalės pravažiuoti gelbėjimo tarnybos. O kaip jos privažiuos per sustatytus betoninius blokus?“ – retoriškai klausė K. Kanapeckas.
Naujausias patikrinimas vyko rugpjūčio 12 d. Buvo atvykę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.
„Patikrinimo metu VERT atstovai pakartojo tai, ką sako nuolatos, kad jei ne nuolatiniai kaimynų skundai, pažeidimų dėl klientų parkavimo net nematytų. Diskusijoje dalyvavo „Amber Grid“ atstovės, kurios pritarė VERT nuomonei, kad jeigu būtų atnaujintas „Amber Grid“ susitarimas su manimi, problemos nebeliktų. Tai akivaizdus pavyzdys, kad visi tariami pažeidimai gali būti išsprendžiami tiesiog pasirašant susitarimą. Pirmi mano susitarimai su „Amber Grid“ ir „Litgrid“ buvo pasirašyti dar 2021 m. „Amber Grid“ nurodė, kad naujas susitarimas galės būti pasirašytas įteisinus į kitą vietą perkeltą magistralinio dujotiekio vamzdį“, – teigė K. Kanapeckas.
Jo turimais duomenimis, magistralinio dujotiekio vamzdis perkeltas dar 2023 m. vasarą, tačiau Nekilnojamojo turto registre nauja vamzdžio vieta vis dar neįregistruota. Tai lemia, kad Regia.lt nurodoma magistralinio dujotiekio apsaugos zona toje vietoje, kurioje vamzdžio nėra jau daugiau nei dvejus metus.
Kaltos skyrybos?
Portalui kaunodiena.lt paviešinus sitaciją apie užtvertą privažiavimą prie danielių parko, redakciją pasiekė gyventojo laiškas, kuriame žeriami priekaištai parko veiklai.
Telefonu susisiekę su laiško autoriumi, pasitikslinome, ar jis nėra susijęs su K. Kanapecku šeimos ryšiais.
„Ne, nesame giminės“, – tikino vyras. O jo mama ir K. Kanapecko tėvas? Nenoriai patvirtino, kad jie yra susituokę.
„Karolio ambicijos ir parkai, visos kitos veiklos (daug negražių yra), privedė prie to, kad mano mamos ir jo tėvo santuoka subyrėjo. Skyrybos iki galo dar neįvykusios, bet įvyks“, – teigė vyras ir tikino, kad asmeninės nuoskaudos su tuo, kad kreipėsi į „Kauno dieną“, esą nesusijusios.
„Žmonių saugumas turėtų būti aukščiau nei noras pasipelnyti“, – dėstė jis.
Tvirtino, kad visais savo veiksmais siekia ne kad parkas būtų uždarytas, o tiesiog nori gyventi tyloje ir ramybėje.
Anksčiau buvusią tylą ir ramybę, kaip įvardijo, pakeitė garsi muzika, rėkiantys kažkieno vaikai, daugybė šmirinėjančių žmonių, šiukšlės pakelėse ir visa tai, pabrėžė jis, – po aukštos įtampos laidais.
Žeria kaltinimus
Minėto gyventojo – K. Kanapecko tėvo žmonos sūnaus, kuris yra perlinių danielių parko kaimynas, – laišką pateikiame dalimis su K. Kanapecko komentarais.
– Paklauskite, tarkime, Mariaus Čepulio ar bet kurio kito gamtininko: kas turi nutikti, kad laukinis gyvūnas imtų maistą iš žmogaus rankų? Paprasta. Tas gyvūnas neturi turėti jokio kito pasirinkimo. Danieliai šiame parke ilgą laiką buvo marinami badu, kad įprastų ėsti iš rankų. Buvo šeriami visokiomis atliekomis, net batonais. Štai tokia yra visų gražių socialinių tinklų nuotraukų apie draugiškus ir iš rankų mintančius danielius, kaina, – laiške teigė gyventojas.
K. Kanapeckas: M. Čepulio laidos ir mums patinka. Esu ne kartą su juo bendravęs. Laukinis gyvūnas prie žmogaus pripranta, kai tą žmogų kasdien mato, kai juo pasitiki. Mūsų ūkis – ne vienintelis, kuriame danieliai ėda iš žmogaus rankų. Jau nekalbant apie „Safari parką“ ir „Gamtos perlą“. Turbūt yra tekę girdėti ir apie paprastų sodybų šeimininkus, kurie prisipratina stirnas, kad jos ateitų prie sodybos paėsti? Visiems tai teikia džiaugsmo.
Parką du kartus tikrino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vieną kartą konstatavo, kad gyvūnai peršerti, o antrą – kad badauja. Abu kartus šie skundai nepasitvirtino (2023 m. birželį ir 2024 m. spalį).
Iš pradžių ir mūsų parko danieliai prie lankytojų ėjo nedrąsiai, bet dabar parke jau yra trys vados, kurių metu atvesti danieliai nėra matę jokio blogo elgesio, kuris jiems keltų stresą, tad net ir šių metų mažyliai (dar maitinami tik patelių pienu) drąsiai prieina prie lankytojų. Mano balsą danieliai atpažįsta – užtenka garsiai paklaksėti ir jie susirenka. Apie kitus aptvarus, kuriuose danieliai taip pat ėda iš žmonių rankų, gali papasakoti Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis.
– Paklauskite tų pačių gamtininkų, kodėl aplink parką galima rasti duobių, šalia – sudraskytų juodų šiukšlių maišų skiaučių ir kaulelių? Paprasta. Todėl, kad plėšrūs laukiniai gyvūnai taip pat ieško maisto ir, užuodę šviežiai užkastų parko gaišenų, jas atsikasa ir suėda.
K. Kanapeckas: sunku pakomentuoti, ką gamtininkai gali pasakyti šiuo klausimu. Tiesa, ir dėl tokių tariamų kaltinimų buvo pateiktas skundas, bet tikrintas ne parkas, o kažkuri greta esanti teritorija. Daugiau papasakoti negaliu, nes daugiau informacijos iš aplinkosaugininkų negavau. Atsitinka, kad laukiniai paukščiai sudrasko parko teritorijoje gyvenančius mažus triušiukus, tokia jau ta gamta. Mano vardu yra sudaryta sutartis su veterinarijos klinika „Vetvila“, kuri ne tik rūpinasi gyvūnais, bet ir surenka utilizuoti jų gaišenas.
– Ne mažiau įdomu, kas dirba parke, jei visos įmonės turi po vieną du darbuotojus, kurie šiuo metu išvykę iš Lietuvos, o parko teritorijoje galima pamatyti penkis šešis dirbančius žmones.
K. Kanapeckas: Darbo inspekcija taip pat tyrė tris tokius galimus pažeidimus. Kas tikrino 2023 m., nežinau, nes patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta ir jokių dokumentų nebuvo paprašyta. 2024 m. vasarį pagal gautus skundus tikrino Gajus Patackas. 2024 m. rugsėjį tikrino Eugenijus Šeduikis. Pažeidimų ir jie nenustatė. Tai, kad parke vienu metu galima pamatyti penkis šešis asmenis, tik rodo, kad atsakingai rūpinamės parku.
– Mūsų aptariamas „sąžiningas ir skaidrus verslas“ savo skaidrumą ir sąžiningumą yra priverstas ginti teismuose. Beje, ne itin sėkmingai, tad gal reikėtų sakyti „beveik sąžiningas ir beveik skaidrus“? (Pvz., administracinė byla Nr. eI3-6006-342/2024.)
K. Kanapeckas: pagal bylos numerį neradau, kokia tai byla, todėl labai sunku pakomentuoti. Šiuo metu vyksta byla dėl sklypo padalijimo. Bylas dėl tujų pašalinimo, kiemo vartų išardymo ir servituto nustatymo aš laimėjau, man priteista 7 571 euras bylinėjimosi išlaidų, o tai neabejotinai nepatiko pareiškėjams. Teismuose dalyvauti tenka, tačiau iki šiol nė viena administracinė byla neišspręsta, o juo labiau nesu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą.
Nekėlėme į viešumą problemų, su kuriomis parkas kovoja antri metai, bet tylėti jau nebenorime.
– Ne mažiau iškalbingas faktas, kad Karoliui Kanapeckui (VšĮ vadovas, tad iš esmės viešas asmuo) surašytas dviženklis skaičius įvairių administracinių nuobaudų, apimančių tiek statybos, tiek aplinkosaugos, tiek viešosios tvarkos klausimus. Dėl BDAR specifikos negaliu visko viešinti, bet jei norėsite sužinoti daugiau, mielai papasakosiu. Vykstančių teismų su šiuo beveik sąžiningu ir beveik skaidriu verslu – pustuzinis.
K. Kanapeckas: 2023 m. esu sumokėjęs vieną 30 eurų baudą už administracinį nusižengimą. Tai buvo dėl to, kad vienoje dalyje tvora buvo žemesnė nei 180 cm ir dviem aptvarams buvo skirtas vienas gyvūnų žurnalas. Daugiau jokių baudų nesu mokėjęs. Patikrinimų tikrai buvo dviženklis, o gal net ir triženklis skaičius. Jei pasiteirausite Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, ji tikrai nurodys, kad jokios baudos nebuvo mokėtos (buvo vienas administracinio nusižengimo protokolas, kurį vėliau jie patys panaikino). Dėl tariamo viešosios tvarkos pažeidimo – taip pat netiesa, parke jokių pažeidimų nefiksuota. Daugybę kartų buvo kviečiama policija dėl tariamo vaikų šūkavimo, tačiau jokio pažeidimo nebuvo nustatyta. Galiausiai, 2025 m. gegužės 3 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą su mobiliąja laboratorija ir nustatė, kad parko triukšmo lygis vis pakinta 1,2 dB ir jokios žalos kaimynams nedaro. Įdomu, kad be priėjimo prie Administracinių nusižengimų registrų tokių duomenų kitas asmuo žinoti negali, nes tai neatskleidžiami duomenys.
– Didelė dalis kaimynų bijo keršto, ir ne be pagrindo. Grobiami kaimyniniai sklypai, savivaliaujama juose, o išdrįsus pasipriešinti susilaukiama šmeižto, patyčių ir pačių įvairiausių melagingų pranešimų. Į mano kiemą net „Aro“ pareigūnai yra vykę. Kiekvieną dieną esame terorizuojami garsia muzika. Šiaip ne taip, padedant principingiems Kaišiadorių policijos pareigūnams, pavyko pasiekti, kad dabar visu garsu muzika leidžiama tik iki 19 val.
K. Kanapeckas: gyvename tik šalia vienų kaimynų, su kuriais ir teisiamės, tačiau kaimyninių sklypų negrobiame (gal turėjo omenyje tą sklypą, dėl kurio vyksta naudojimo tvarkos nustatymas teisiniu keliu). „Aro“ pareigūnai dėl buitinių konfliktų nevyksta.
Problemos iškėlimo tikslas buvo ne santykių aiškinimasis su kaimynais, o parodyti, kaip institucijas šokdina vienas užsigeidęs pilietis ir kaip valdininkai nenori peržiūrėti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir taisyti jo spragų.
Naujausi komentarai