Motiną ir brolį su seserimi engusį vyrą nužudęs devyniolikmetis Čekiškės gyventojas pripažintas ribotai pakaltinamu ir nuteistas dvejiems metams lygtinai.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį baigė narplioti ir paskelbė savo verdiktą sudėtingoje šeimyninėje dramoje, kurią praėjusių metų gegužę nutraukė tragedija. Neapsikentęs metų metus trukusio psichologinio ir net fizinio smurto prieš save ir namiškius, tuomet aštuoniolikos buvęs Mindaugas Lukošius galop pratrūko ir smarkiai sumušė prieš jį ranką eilinį kartą pakelti bandžiusį neblaivų buvusį motinos sugyventinį 44 metų Arvydą Leskauską.

Už žmogžudystę M.Lukošius nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Be to, teismo sprendimu, vaikinas privalės atlyginti paskutinei nužudytojo sugyventinei beveik pusantro šimto litų turtinę žalą. Moteris buvo prašiusi priteisti jai 100 tūkst. litų neturtinės žalos, tačiau teismas šį ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisdamas dešimteriopai mažesnę sumą.

"Stengsiuosi sumokėti", - vos kelis žodžius po išgirsto nuosprendžio tepratarė iš teismo salės laisvas išėjęs M.Lukošius.

Daugiau į žurnalistų klausimus vaikinas neatsakinėjo, sakydamas, kad nenori daugiau kalbėti apie nelemtą savo klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi. Paklaustas, kaip vertina jam paskelbtą teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę vaikinas teatsakė keliais žodžiais: "Gerai. To ir tikėjausi. Daugiau nežinau, ką pasakyti."

Teismas įvertino visas lengvinančias bylos aplinkybes - kaltinamasis pripažino savo kaltę ir labai dėl to gailėjosi. Be to, jis šiemet baigė mokyklą ir rengiasi studijuoti. Bene svarbiausiu motyvu, padėjusiu M.Lukošiui išvengti kelionės už grotų, tapo psichiatrų išvados. Teisiamajam atlikus teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, paaiškėjo, kad nusikaltimo metu vaikinas buvo labai susijaudinęs ir negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų bei jų valdyti.

Teismas konstatavo, kad ilgą laiką sunkiomis sąlygomis gyvenęs M.Lukošius, nuolat kentęs A.Leskausko psichologinį terorą ir fizinį smurtą, šiuo atveju yra ribotai pakaltinamas. Anot specialistų, nuolatinė bloga įtaka jaunuolio psichinei savijautai, kai jis nesulaukdavo paguodos net iš savo motinos, privedė iki „paskutinio lašo“ efekto.

Septyni smūgiai rankomis A.Leskauskui į galvos sritį ir po jų sekę du spyriai į pilvą buvo mirtini. Ant žemės nugriuvęs vyras mirė vietoje. Iki tol su teisėsauga nieko bendra neturėjęs jaunuolis iškart po įvykio sulaukė didžiulio Čekiškės bendruomenės palaikymo. Net vietos teisėsaugininkai tvirtino apie jaunuolį galintys atsiliepti tik teigiamai. Socialiniai darbuotojai priekaištų taip pat turėjo tik nuolat girtaudavusiai vaikino motinai Gintarei Lukošienei.

Praėjusių metų gegužės 11-ąją kilęs lemtingas konfliktas, kaip įprastai, buvo eilinių A.Leskausko ir G.Lukošienės išgertuvių išdava. Dar iš vakaro gerokai apgirtusi moteris apšaukė savo dukrą Laurą Lukošiūtę, o šios ginti stojo M.Lukošius, sakydamas, jog sesuo vėlai grįžo iš mokyklos ir nespėjo apsikuopti namuose. Už tai kartu gėręs A.Leskauskas išvijo sugėrovės sūnų iš namų. Girtos motinos priekabiai be jokios dingsties jau buvo tapę įprastu reiškiniu, o ir M.Lukošius ne pirmą sykį buvo priverstas ieškotis nakvynės pas kaimynus ar tiesiog kur nors lauke.

Pastarąjį kartą vaikinas susirinko šiltesnius drabužius ir jau ketino traukti nakvynei Dubysos link, bet sesuo parašė trumpąją SMS žinutę, kad sutarė su kaimynystėje gyvenančia klasioke ir ši priims brolį pernakvoti.

Ryte buvusios sugyventinės įkalbėtas A.Leskauskas leido grįžti jos sūnui į namus, tačiau vos tik jam parėjus, vėl ėmė kabinėtis. M.Lukošius nieko nelaukęs ketino vėl nešdintis lauk. Jam įkandin į kiemą išsekė ir A.Leskauskas. Nespėjęs išsiblaivyti ir antrą dieną alkoholinius gėrimus vartojęs vyras ketino užsimoti prieš aštuoniolikmetį, tačiau šis pirmąkart gyvenime drįso pasipriešinti. Išvengęs smūgio, vaikinas kirto vyrui atgal.

Vėliau teisiamųjų suole atsidūręs jaunuolis aiškino taip pasielgęs veikiausiai iš baimės. Jis būgštavo ne tiek dėl savęs, kiek dėl motinos, brolio ir sesers sveikatos ar net gyvybės, mat neblaivus A.Leskauskas tapdavo itin agresyvus. Aplinkiniai Čekiškės gyventojai jį apskritai laikydavo ūmaus būdo nepageidaujamu kaimynu.

Apie painią šeimos dramą liudija įvykių priešistorė. M.Lukošiaus motina su A.Leskausku buvo susilaukusi sūnaus, tačiau vyras po kurio laiko rado kitą moterį ir išvyko gyventi pas ją į Kauną. Su trimis vaikais likusi bedarbė moteris liko gyventi pas neįgalią, sunkiai sergančią A.Leskausko motiną.

Čia buvęs sugyventinis atvykdavo maždaug kartą per mėnesį aplankyti motinos, o kartu ir surengti išgertuves su buvusia gyvenimo drauge. Kone kaskart tokie pasisėdėjimai prie degtinės butelio baigdavosi jo smurto proveržiais. Beje, į gimtinę jis dažnai atvykdavo ir su naująja savo moterimi. G.Lukošienė išsikraustyti neturėjo kur, o ir jos buvęs sugyventinis buvo įsakęs jai likti pas jo sergančią motiną ir ją prižiūrėti.