Meniu mokyklose vaikams ne visada vienodas – tai, kas atsiduria vaikų lėkštėse, pasirodo, priklauso nuo to, ar jie moka patys, ar naudojasi valstybės skiriamu maitinimu.

„Kiaulienos kotletukas, garnyras – ryžiai, bulvės, sriuba – bulvių arba trinta daržovių, keturių rūšių salotos, obuoliukas ir duonytė“, – pasakojo valgyklos atstovė Rima Sidkovienė.

Perkantiems maistą meniu visiškai kitoks – kiaulienos šonkauliukai, bulviniai blynai, vištienos kepsniai.

„Aišku, mokamų suvalgo daugiau, kažkodėl vaikai nenori rinktis komplektuko, nežinia, kodėl taip atrodo“, – teigė valgyklos atstovė.

Valgyklos darbuotojai pripažįsta: labiau mėgstamas – mokamas maistas, o nemokamų pietų likučiai kasdien keliauja į atliekas. Vis dėlto KTU inžinerijos licėjuje situacija išsiskiria – čia nemokamų pietų atsisakančių mokinių dalis viena mažiausių.

„Valgyklos darbuotojos žino, kas valgo, jie neklausia – ateina, įsideda pagal tos dienos meniu, pasiima ir valgo“, – sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Tačiau licėjaus direktorius, vadovaujantis ir Lietuvos mokyklų asociacijai, sako, kad nemokamo maitinimo situacija šiemet pasikeitė iš esmės.

„Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo sektoriuje apskritai yra sumažėjimas, galbūt dėl to įvyko, kad lėšų liko. Geriau, kad liko, negu kad trūksta“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kauno savivaldybė į biudžetą už nepanaudotus nemokamus pietus grąžins rekordinę pinigų sumą.

„Šiais metais grąžinsime apie 1 milijoną eurų, tai didžiausia suma, kurią yra tekę grąžinti į valstybės biudžeto lėšas“, – šnekėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.

E. Kačiulienė, paklausta, kiek pernai, atsakė: „Apie 400 tūkst. pernai, užpraeitais dar mažiau buvo.“

Kodėl vaikai mokyklose nebevalgo nemokamai – priežastys įvairios: vieniems neskanu, kitiems – greičiausiai gėda.

„Vaikai net neina valgyti, jie atsisako, tėvai, teikdami prašymą dėl paramos mokiniams, net neprašo nemokamo maitinimo. Jie teikia tik dėl paramos mokinio reikmėms įsigyti, nemokamo maitinimo neteikia, nes neis valgyti“, – pasakojo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tėvų atstovas sako, kad problema didėja, nes atskirtis vis labiau jaučiama.

„Vaikai kompleksuoja, kada jie yra truputį kitokie, ypač kai nemokamas maitinimas – ne kaip visi, nepakankami, nepilni. Norisi tuos dalykus nuslėpti“, – tikino Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas.

Pasak A. Murausko, idealiausios sąlygos būtų, jei visi gautų maistą vienodą, tačiau esą yra ir kitų būdų, kaip problemą spręsti.

„Būtų teisingiau pinigus perduoti šeimai – atskirą kortelę, kad vaikas galėtų naudotis tais pinigais būtent maistui“, – aiškino Lietuvos tėvų forumo tarybos narys.

Kauniečiai, auginantys vaikus, svarsto, kad nebereiktų skirstyti, kas gali mokėti, o kas ne.

„Likęs stereotipas, kad nemokamas maitinimas socialiai remtiniems. Reiktų keisti požiūrį ir neišskirti: mokamas, nemokamas“, – teigė moteris.

„Jeigu nemokamą maitinimą gauni, nereiškia, kad prastesnis esi“, – sakė pašnekovė.

Bet tėvų atstovas sako, kad problema ne tik vaikų skirstymas, o greičiau – maisto kokybė. Anot jo, ypač mažesniuose miestuose vaikai neretai lieka alkani – tiekėjams lenktyniaujant dėl mažiausios kainos, pietūs dažnai tiesiog neskanūs.

„Remtinų šeimų yra daug ne didmiesčiuose, apskritai nuleidžiama maitinimo kartelė, orientuojamasi į nemokamą maitinimą. Tokio prasto maisto vaikai už savo pinigus neina pirkti, nevalgę lieka visi“, – nurodė Lietuvos tėvų forumo tarybos narys.

Dabar nemokamą maitinimą mokyklose gauna pirmokai ir antrokai. Seime siūloma, kad nuo kito rugsėjo už maistą nemokėtų ir trečiokai.