VAIKO TEISIŲ GYNĖJAI: VAIKAI IŠ GIMDYTOJŲ PAIMAMI TIK KRAŠTUTINIAIS ATVEJAIS

Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaikų pagrobimo po to, kai iš globos namų tėvas savavališkai išsivežė tris savo atžalas, kurie iš jo buvo paimti teismo sprendimu. Viena iš priežasčių – tėvas nesutiko savo vaikų leisti į mokyklą. Vaiko teisių specialistai aiškina, kad vaikai iš gimdytojų paimami tik kraštutiniais atvejai, o ar sunku tėvams civilizuotai ir gražiuoju susigrąžinti savo vaikus, LNK žurnalistas kalbėjosi su Ilma Skuodiene, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove.

„Vaikai atskiriami nuo tėvų kraštutiniais atvejais ir tik teismo leidimu, iki tol išnaudojus visas įmanoma pagalbos priemones, o pagalbos priemonių tikrai yra įvairių. Visų pirma, pagalba gali būti laikina priežiūra su giminaičiais, artimaisiais, gali būti pagalba krizių centre, gali būti pagalba mobiliosios komandos ir pan. Išnaudojus visas įmanomas pagalbos priemones, jeigu šeimai nepavyksta įveikti krizinės situacijos, tuomet vyksta kreipimasis į teismą ir tik teismo sprendimu, jam išanalizavus visą situaciją kompleksiškai, visapusiškai, gali būti išduotas leidimas vaiką perkelti iš šeimos“, – sakė I. Skuodienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakote, kad yra reikalingas teismo sprendimas. Tai yra gana ilgas kelias?

– Nėra visai trumpas. Kaip aš ir minėjau, jeigu šeima priima pagalbą, pavyzdžiui, sutinka apsigyventi krizių centre, kuriame ugdomi tėvystės įgūdžiai, socialiniai gebėjimai, rūpinamasi sveikata, (vaikas grąžinamas). Tačiau, jeigu nepavyksta keistis, tuomet kreipiamės į teismą. Labai svarbu pasakyti, kad net ir atskyrus vaiką nuo šeimos, iniciavus laikiną globą, jeigu šeimai pavyksta įveikti krizinę situaciją, vaikas po atvejo vadybos gali būti grąžinamas atgal. Vadinasi: atvejo vadybos posėdis, šeimai pavyko, pagalba priimama, nebėra realios grėsmės vaiko gyvybei ir sveikatai grįžti į šeimą, vaikas grąžinamas per kelias dienas.

– Dabar daug aptarinėjamos būtent vaikų iš šeimos paėmimo priežastys. Viena jų – vaiko neleidimas į mokyklą. Ar daug tokių tėvų Lietuvoje, kuriems tenka įrodinėti, kad vaiko ugdymas yra ne šiaip vaiko teisė, bet ir tėvų prievolė?

Vaikai atskiriami nuo tėvų kraštutiniais atvejais ir tik teismo leidimu, iki tol išnaudojus visas įmanoma pagalbos priemones.

– Aš noriu pasakyti, kad tai yra kompleksinis vertinimas. Vien vaiko leidimo arba neleidimo į mokyklą tikrai mes negalime vertinti. Jeigu vaikas neatėjo į mokyklą savaitę ar mėnesį, aiškinamės priežastis ir suteikiame pagalbą tiek tėvams, tiek vaikui įveikti tuos iššūkius. Svarbu pasakyti, kad leidimas ar neleidimas į ugdymo įstaigą nėra priežastis, todėl, kad tėvai, gavę leidimą, bendradarbiaujant su savivaldybe, švietimo skyriumi, gali savo vaikus ugdyti ir patys namuose. Yra įvairios galimybės, dabar sistema yra lanksti. Tačiau labai svarbu, kad (...) vienaip ar kitaip vaikai dalyvautų švietimo sistemoje.

– Kaip keičiasi tendencijos Lietuvoje? Mažėja tokių atvejų, kai tenka iš tėvų paimti vaikus?

– Skaičius išlieka panašus. Tačiau, jeigu žiūrime pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo skaičių, – jis nuolat auga ir artėja link 20 proc. Vadinasi, kiekvienais metais žmonės tampa nebetolerantiški (atvejams), kuomet yra skriaudžiamas, mušama, neprižiūrimas vaikas. Taigi pranešimų skaičius auga ir tai yra brandžios visuomenės ženklas. Atskiriamų vaikų skaičius neauga, jis išlieka panašus, tai, jei lygintume procentais, gal jis net ir mažėja.