Ją šios trys aukštosios mokyklos pristatė kovo 31-ąją.
Kaip rašė BNS, tarpuniversitetinė ekspertų grupė ragina LRT įstatyme įtvirtinti redakcinį nepriklausomumą nuo vidaus ir išorės spaudimo, steigti LRT tarybai atskaitingą profesionalų valdybą, kuri galėtų rinkti ir atleisti generalinį direktorių.
„Koncepcijos autoriai pabrėžia, kad spaudimas demokratijai yra globali tendencija, daranti poveikį ir Lietuvai, todėl svarbu, kad visuomeninis transliuotojas išliktų nepriklausomas ir atsparus vidiniam bei išoriniam spaudimui. Koncepcijoje akcentuojama LRT misija – teikti nepriklausomą, visuomenei reikšmingą turinį, stiprinant demokratiją ir jos atsparumą, skiriant deramą dėmesį kultūrai ir švietimui, plečiant visuomenės įtrauktį“, – rašoma VDU pranešime.
VDU teigimu, kartu su VU ir ISM parengta LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija leistų toliau plėtoti profesionaliai valdomo ir nepriklausomo nuo politinės konjunktūros ar kitų interesų LRT modelį, įtvirtinti LRT kaip žiniasklaidos grupės autonomiškumą, užtikrinti jo atskaitingumą visuomenei, veiklos efektyvumą, atsakingą išteklių naudojimą, skaidrumą ir misijos įgyvendinimą.
Kviečiame susipažinti su pilna siūloma koncepcija.
Ekspertinį vertinimą kovo viduryje Seimas paprašė atlikti VDU ir Mykolo Romerio universiteto (MRU).
Pastarasis savo išvadą pateikė trečiadienį.
MRU profesorės Tomos Birmontienės nuomone, Seime svarstomi LRT valdymo modelio pakeitimai sudarytų prielaidas varžyti transliuotojo nepriklausomumą.
Kaip rašė BNS, parlamentas po pateikimo yra nutaręs plenarinių posėdžių salėje LRT įstatymo pataisas svarstyti balandžio 7-ąją. Reaguodami į situaciją, dalis žurnalistų dėl pakeitimų balandžio 8 dieną ketina rengti naują protesto akciją.
Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas antradienį minėjo, kad komitetas išklausys mokslininkų išvadų ir neskubės svarstyti LRT įstatymo pataisų, tačiau negalėjo pasakyti, ar sulauks ir atsižvelgs į naują Venecijos komisijos vertinimą.
Naujausiame projekte numatyta įtvirtinti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą, sukurti naują LRT valdymo organą – valdybą, o tarybos narių skaičių didinti nuo 12 iki 15.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Siūloma keisti ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindus. Numatoma palikti tą pačią dviejų trečdalių balsų kartelę norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, išbraukiant reikalavimą surengti atvirą balsavimą.
Tuo metu Kultūros ministerijai yra pavesta apsvarstyti komercinių žiniasklaidos priemonių siūlomą idėją dėl viešųjų paslaugų sutarties.
(be temos)