VERSLININKAI SU NEKANTRUMU LAUKIA VILNIAUS GATVĖS REKONSTRUKCIJOS PABAIGOS

Pagrindinė Kauno senamiesčio gatvė jau įgauna formą. Verslininkai neslepia laukiantys momento, kai vėl galės pradėti veikti, tačiau kiek užtruks Vilniaus gatvės tvarkymo darbai priklauso ir nuo teismo sprendimo, praneša „Labas vakaras, Lietuva“.

Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje, kavinę turintis Vitalijus, išgirdęs žinią, kad iki gegužės mėnesio gatvės rekonstrukcija turėtų būti baigta, jau ruošiasi tikėdamasis, kad galės dirbti.

„Norėtume anksčiau, bet bent jau gegužės mėnesį, kad mes jau vasarą turėtume terasas gražiose vietose. Užsieniečiai atskrenda pasižvalgyti po Kauną“, – kalbėjo „Not Just Cafe“ savininkas Vitalijus Litvinovas.

V. Litvinovas sako, kad šie metai buvo itin sudėtingi verslui. Ne tik dėl nesibaigiančios pandemijos, karantinų, bet ir dėl to, kad vasaros viduryje, per patį pelningiausią sezoną, prasidėjo Vilniaus gatvės rekonstrukcija, sumažinusi klientų srautus.

„Daug kas tiesiog pasitraukė ir nuleido rankas. Tai tikrai labai mažai naudos ir labai daug blogų pamąstymų apie tai. Kai visi dalykai kartu susidėjo, procentaliai galiu pasakyti, kad bent 30 proc. barų savininkų arba persikvalifikavo, arba pakeitė lokaciją, arba užsidarė“, – vardijo pašnekovas.

Vis dėlto, prieš pat Naujuosius metus savivaldybė paskelbė, kad gatvės rekonstrukcija – jau pusiaukelėje. „Kauno vandenys“ baigė požeminius darbus, kainavusius beveik pusantro milijono eurų.

„Per penkis mėnesius mes patiesėme 1700 metrų paviršinių lietaus tinklų, atnaujinome 800 metrų vandentiekio tinklų ir 600 metrų buitinių nuotekų tinklų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Darius Gražys.

Direktorius parodė, kokie buvo senamiestyje beveik šimtmetį gulėję vamzdžiai. „Jų sienelėse per ilgą laiką nusistovėję geležies ir mangano oksidai“, – tarstelėjo jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dėl senų vamzdžių vandentiekio avarijos skaičiuotos dešimtimis. „Dažniausiai mes sakome, kad žiemos periodu, link pavasario, kai prasideda atlydys, tai tokiuose vamzdynuose iki dešimt avarijų būna per mėnesį“, – sakė D. Gražys.

Vykdant požeminius darbus, juos stabdyti ir kviesti archeologus teko ne kartą, nes nuėmus grindinį buvo rasta per du tūkstančius archeologinių radinių, siekiančių XVI amžių. Odos dirbinių, keramikos, monetų. Rastas ir senasis grindinys. Didžiausiu atradimu laikoma vyžos dalis. Tokį daiktą surasti Lietuvoje tenka itin retai. Šią savaitę visa gatvė jau atidaryta pėstiesiems. Čia nebeliko tvorų, tačiau iškilo klausimas, koks grindinys bus paklotas – gludinti seni akmenys ar visiškai neapdirbti.

„Akmenys – slidu ir batų kulniukus pameta moteriškės“, – sakė žurnalistų kalbintas vyras. „Norisi, kad ir gražu, ir patogu būtų“, – tarstelėjo moteris. O štai kitas vyras sakė, – akmenis paliktų tokius, kokie buvo, kad primintų senovę.

Kauno miesto savivaldybė, prieš mėnesį paskelbusi gyventojų apklausą, sulaukė daugiau palaikymo, kad akmenis reikėtų gludinti. Tačiau, ką daryti, atsakymo savivaldybė su paveldosauga ieško teisme.

„Akmenis galėtume kloti, tik oro sąlygos nėra tam tinkamos. Ten, kur nėra ginčo dėl kelio bortų, šaligatvių, tai kai tik leis oro sąlygos, ir pradėsime darbus“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Vilniaus gatvės grindinio likimas turėtų paaiškėti sausio pabaigoje teismui paskelbus savo sprendimą, tačiau savivaldybė kategoriška – gludintų akmenų grąžinimas į atnaujintą gatvę pažeistų įstatymus.