„Nesu labai drąsi ir pasitikinti savo jėgomis. Koordinatorės pareigos vadovaujant daugiau kaip 1 tūkst. mėgėjų meno, tautodailininkų ir amatininkų delegacijai įkvėpė išbandyti laimę konkurse į naujas pareigas, – atviravo pašnekovė. – Ryžtą sustiprino tai, kad 2024 m. Kauno technologijos universitete įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį.“

Po bakalauro Klaipėdos universitete Živilė baigė tos pačios aukštosios mokyklos lietuvių kalbos filologijos ir režisūros studijų programą, 2009 m. spalį pradėjo dirbti Ežerėlio kultūros centro meno vadove-režisiere. Kartu nedideliu krūviu meno vadove dirbo ir Zapyškio kultūros centre, vesdavo renginius. Zapyškis – didelė renginių aikštelė, matoma visoje pakaunėje. Čia 2013 m. ją pastebėję rajono vadovai paragino išbandyti save – Živilė tapo Garliavos sporto ir kultūros centro direktoriaus pavaduotoja. 2017 m. sausį, laimėjusi konkursą, specialistė pradėjo vadovauti Ramučių kultūros centrui.

„Turbūt esu nuosekliausia ir lojaliausia kultūros darbuotoja Kauno rajone, čia kylanti karjeros laiptais kultūros srityje“, – šypsojosi Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai.

Tapo kultūros statybininke

Kas Ž. Jurgaitienei labiausiai įsiminė iš pastarųjų aštuonerių veiklos metų? „Visko buvo išties daug. Pirmiausia į galvą šauna Ramučių kultūros centro pastato rekonstrukcija, man teko būti šio projekto vadove. Atsakingai ėmiausi pareigų ir džiaugiuosi, kad iš apverktinos būklės kovido laikotarpiu pastatas pakilo kaip feniksas iš pelenų ir tapo miestelio puošmena“, – pasakojo specialistė.

2022 m., švenčiant Kultūros darbuotojų dieną, Živilė nominuota Metų kultūros statybininke pakaunėje, netrukus jos vadovaujamas kultūros centras pripažintas geriausiu 2021 m. antros kategorijos kultūros centru Lietuvoje. Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“ pelnė „Aukso paukštę“ ir gražiausio tautinio kostiumo nominaciją.

„Gatvės rokas“ iš vietos gyventojų poreikius tenkinančio koncerto tapo rajono lygio roko kultūros festivaliu. „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto kontekste prasidėjo Lapių tvarumo festivalis, Domeikio fiesta – jaunimo muzikos konkursas-festivalis Domeikavoje, „Vandens simfonija“ Neveronyse – moderniosios klasikinės muzikos koncertas ant vandens. Visi šie renginiai gimė man vadovaujant Ramučių kultūros centrui, buvo gera matyti, kaip juos priima žmonės, kaip šie renginiai auga ir tobulėja“, – įsimintiniausius dalykus vardijo Ž. Jurgaitienė.

Išbandymas: koordinatorės pareigos vadovaujant didesnei nei 1 tūkst. mėgėjų meno, tautodailininkų ir amatininkų delegacijai Ž. Jurgaitienei įkvėpė drąsos išbandyti laimę konkurse. / Ž. Jurgaitienės asmeninio albumo nuotr.

Sąlygos vis gerėja

Einant naujas pareigas Živilę, jos žodžiais, labiausiai žavi didesnė atliekamo darbo prasmė, vertė ir pasiekiamų žmonių skaičius. „Kai buvau Ramučių kultūros centro direktore, darbas buvo skirtas 25 tūkst. šio krašto gyventojų, o dabar – 118 tūkst. žmonių. Anksčiau dirbau tik su kultūros centro projektais, dabar kuruoju ir Kauno rajono muziejų, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos padalinių, Raudondvario dvaro grandiozinius renginius. Labiausiai žavi didelė atsakomybė, kuri pavirsta į didelius projektus plačiam kultūros laukui.

„Mano subjektyvia nuomone, atsižvelgiant į nacionalinį ir net tarptautinį kontekstą, sąlygos Kauno rajono kultūros sektoriuje vis gerėja: nuo kokybiškų kultūros paslaugų gyventojams iki šias paslaugas teikiančių žmonių ir kolektyvų, dalyvaujančių kultūrinėje veikloje. Neseniai Kauno rajono savivaldybės delegacija, viešėjusi Bergštrašės apskrityje, išgirdo, kad vokiečiai mums pavydi, nes ten kultūra – bendruomeninis vyksmas, mažai kontroliuojamas ir finansuojamas nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu“, – teigė pašnekovė.

Specialistė džiaugėsi, kad Kauno rajone jau beveik nelikę nerekonstruotų kultūros centrų ir laisvalaikio salių, modernūs bibliotekos padaliniai šliejasi prie atnaujintų mokyklų, kultūros centrų, naujai pastatytos Čekiškės, Piliuonos ir Domeikavos laisvalaikio salės, o kokybiškas kultūros vyksmas organizuojamas atnaujintuose Kačerginės, Batniavos, Mastaičių, Užliedžių daugiafunkciuose centruose.

„Neseniai renovuotame Raudondvario kultūros centre kultūros produktus bendruomenei galės rodyti profesionalios meno įstaigos. Galėčiau ilgai kalbėti apie infrastruktūrą, bet noriu pasidžiaugti ir tuo, kad veiklos stabiliai finansuojamos, kolektyvams sudarytos sąlygos repetuoti, veikia Tautinio kostiumo ir Liaudies instrumentų įsigijimo programos. Nesakau, kad esame išlepę ir norime daugiau. Bandau pabrėžti, kad turime pakankamai ir gal net daugiau nei kultūros kūrėjai kitose šalies savivaldybėse“, – sakė Ž. Jurgaitienė.

Nesakau, kad esame išlepę ir norime daugiau. Bandau pabrėžti, kad turime pakankamai ir gal net daugiau nei kultūros kūrėjai kitose šalies savivaldybėse.

Turininga kultūrinė vasara

Paklausta, kokia jos, kaip vedėjo pavaduotojos kultūrai, vizija, ką ketina keisti, prisipažino, kad atsakymui pasiskolino dabartinio Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, prieš tai ėjusio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pareigas Jono Petkevičiaus, citatą: „Atėjau į šias pareigas daryti ne revoliuciją, o evoliuciją.“ Ji žada labai nedideliais žingsneliais, neskausmingai, nekeliant streso kultūros sektoriaus darbuotojams ir vietos bendruomenėms daryti pokytį, kuris atlieptų šiuolaikinės visuomenės poreikį, plėsti tarptautines partnerystes ir bendradarbiavimą, ugdyti šiuolaikinio meno vartotoją, stengtis, kad kultūros paslaugos būtų pasiekiamos kiekvienam Kauno rajono gyventojui.

„Kauno dienos“ skaitytojams smalsu, ko tikėtis artimiausiu metu. Šių metų pakaunės kultūros vasara, pašnekovės žodžiais, bus labai turininga ir tam įtakos turės tai, kad 2025-ieji Kauno rajonui yra jubiliejiniai metai.

„Pernai prieš liepos 6-ąją ir būtent šią dieną mes ir visa Lietuva buvome išvykę į Vilnių, į jubiliejinę Dainų šventę, o šiemet tokiu pat metu visą Lietuvą pakviesime atvykti į Raudondvario dvarą: žadame tokius pat įspūdingus reginius ir sceninius veiksmus, kuriuose žiūrovai taps jų dalyviais. Didžiausias ne tik šios vasaros, bet šių metų įvykis – liepos 5–6 d. vyksiantis Kauno rajono 70-mečio ir Valstybės dienos minėjimas. Detalių dar neatskleisiu, bet jau dabar kviečiu rezervuoti šias datas ir atvykti į Raudondvarį“, – intrigavo Ž. Jurgaitienė.

Pakaunės kultūros renginių vasara aprėps visą savivaldybės teritoriją, žanrai patenkins įvairių skonių žiūrovus: vėl vyks roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“ Ramučiuose, tvarumo festivalis Lapėse, Stimpanko festivalis Garliavos apylinkių seniūnijoje, „Akacijų alėja“ Kulautuvoje, šeimų ir bendruomenės festivalis SALA Akademijoje, o 20-asis Aitvarų festivalis Zapyškyje dangų spalvina jau šiandien.

Paklausta, kokį renginį laikytų tobulu, pašnekovė nė nesusimąstė: tai labai koncentruotas renginys, turintis kokybišką ir kūrybišką scenarijų, kuriame yra sudėta tiek žinučių, kad būtų patenkintas žiūrovų smalsumas, bet kiltų tiek klausimų, kad atsakymų į juos ateitų gauti kitame renginyje.