ZOOLOGIJOS SODAS APGULTIES IŠVENGĖ, BET PIRMIEJI LANKYTOJAI – JAU NUO ANKSTAUS RYTO

Šeštadienį atlaisvėjus karantino sąlygoms lankytojams vartus atvėrė Lietuvos zoologijos sodas. VDU Botanikos sodas, nors jam jau irgi leidžiama priimti lankytojus, dar lieka uždaras.

Pirmieji – nuo ryto

„Labas, ruoni!“ – sveikinosi vienas vaikų su sodo gyventoju Kajumi, plaukiojusiu savo baseinėlyje ir į aplinkinius žiūrėjusiu didelėmis savo akimis.

„Man labiausiai patinka tas juodas ožiukas“, – įspūdžius tėveliams bėrė kitas berniukas, pats dar ir dar kartą kaip ožiukas šokinėjęs nuo kelmelio.

Kiek tolėliau vienas tėčių aiškino, kodėl negalima aplankyti terariumo: „Negalima pas gyvates, jos pastate, durys užrakintos“. „Noriu gyvačių“, – nenusileido mažylis, tačiau greitai jo dėmesį patraukė užriaumojęs liūtas.

„Katytės“ labai patiko ir mažajai Lukai, zoologijos sode apsilankiusiai su tėveliais. Tik nežinia, ar ji galvoje turėjo liūtą, snieginį leopardą, o gal tigrą. Mergaitės mama papildė, kad dukrai įspūdį padarė ir lapė, pasipuošusi puošniu žieminiu kailiu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Savaitgalio zoologijos sode šeima iš anksto neplanavo, bet pamatę socialiniuose tinkluose, kad jau galima čia aplankyti, pasinaudojo proga gyvai pamatyti įvairių gyūnų. „Nusprendėme ateiti, prasiblaškyti kažkiek, aplankyti gyvūnus“, – sakė Lukos mama Jovita. Per karantiną visa šeima, kaip pasakojo, dažnai leidžia laiką gamtoje.

Jiems antrino ir kaunietis Deividas. „Pamatėm, kad atsidaro zoologijos sodas. Geras oras, sakom, einam, pasivaikščiosim. Vaikui labiausiai čia patiko ruonis. O mums patinka tas, kas patinka vaikui. Gaila, kad neliks ruonio“, – sakė pašnekovas, vardijęs, kad per antrąjį karantiną vienintelės pramogos iki šiol buvo parkai ir namai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ruonis kartu su kupranugariu ir leopardu buvo ir dar kitos šeimos mylimiausių gyvūnų sąraše. Vežimėlį su dvynukais stūmusi kaunietė sakė, kad sode vaikams „yra į ką pasižiūrėti“. „Ne tik į knygutes namuose. Viskas jau pabodę, visi takai išvaikščioti“, – pastebėjo moteris.

Lankytojų zoologijos sodas šeštadienį sulaukė daugybės žmonių, tačiau didelėje teritorijoje jie beveik ištirpo. Pirmieji lankytojai, anot sodo atstovų, prie kasų stoviniavo vos sodas pradėjo dirbti – nuo 9 val. ryto.

Prieinami ne visi

„Tai jau ne pirmas atsidarymas po karantino, tam buvo pasiruošę iš anksto. Visas dezinfekcinio skysčio stoteles, įspėjamuosius ženklus ir kt.“,  – pasakojo Zoologijos sodo reklamos vadybininkė Austėja Rimdžiūtė.

Jau iš anksto buvo galima numanyti, kad susidomėjimas atsivėrusiu sodu bus labai didelis. Sodo atstovai sulaukė daug skambučių ir žinučių, kada pradės dirbti. „Džiaugiasi, kad pagaliau atsidarysime. Norėdami išvengti didesnių eilių žmones raginame bilietus įsigyti internetu“, – atkreipė dėmesį A. Rimdžiūtė.

Vis tik lankytojams atviros ne visos zoologijos sodo erdvės. Pavyzdžiui, nebus galima patekti į akvariumą, terariumą, kitas patalpas, kuriose žiemoja papūgos, vandens paukščiai, nes tą dar draudžia karantino sąlygos.

„Dar kitas aspektas – lauke yra šalta, o kai kurie mūsų gyvūnai yra šiltamėgiai ir į lauką išeina retai arba tokiu oru jų visai neleidžiame, o į vidines patalpas lankytojų leisti negalime“, – kalbėjo darbuotoja. Tad kol kas teks apsieiti taip ir neaplankius žirafų, begemotų, antilopių gnu ir kai kurių kitų.

„Lankytojai gali pamatyti plėšriuosius gyvūnus: plėšriąsias kates, arktinius vilkus, liūtus. Pastarieji, atrodytų, šiltamėgiai, bet jie tikrai dažnai išlenda ir būna lauke. Ir kanopiniai žvėrys, plėšrieji paukščiai“, – vardijo A. Rimdžiūtė.

Anot jos, šalta žiema labiausiai patiko amūriniams tigrams. Jie kilę iš Sibiro. „Mūsų patelė Norda, kai ateidavau į zoologijos sodą pafotografuoti, visuomet vartydavosi sniege. Matosi, kai gyvūnas džiaugiasi, net nenori lįsti į vidines šiltas patalpas. Žiemą buvo labai suaktyvėję arktiniai vilkai, davėsi, kasėsi sniege“, – pasakojo sodo atstovė.  Stumbriukui Kaukiui ši žiema buvo pirmoji ir tokia šalta, tad irgi turėjo palikti didelį įspūdį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienas traukos centrų sode – beždžionių sektorius. Jos šaltuoju metu turi pasirinkimą išlįsti į lauką. Anubiai mielai naudojasi šia proga, šaltis jiems nėra baisus. Kapucinai mieliau laiką leidžia viduje.

Dalies gyvūnų nebeliks

Nepaisant gerėjančių pandeminių rodiklių zoologijos sodas greitai vėl užsidarys. Prasidės dvejus metus truksianti jo renovacija.

Dalis gyvūnų iškeliaus į kitus zoologijos sodus ir į Kauną nebegrįš. Tarp tokių gyvūnų – ruonis Kajus, snieginiai leopardai, nykštukinė begemotė Colė, antilopės gnu, lyguminė tapyrė Lita. „Kiekvieno gyvūno išvežimas yra pavojingas, jam sukeliamas stresas. Dėl to atgal jie nebus vežami – vežiojimas pirmyn atgal prieštarautų gyvūno gerovei. Labai gaila, bet teks atsisveikinti“, – kalbėjo A. Rimdžiūtė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar neaišku, kada gyvūnai bus pradėti vežti. Tai kol kas derinama su juos priimančiais zoologijos sodais, nes jie organizuoja transportą.

Kiti gyvūnai didžiosios pertvarkos metu gyvens sode. Dėl renovacijos ir gyvūnų pervežimo sustabdytas jų veisimasis – šiek tiek jauniklių šiemet bus tik terariume, jų susilauks ir mažos papūgėlės. „Renovacija jau seniai žadama, todėl ilgą laiką gyvūnai nebuvo veisiami. Daug yra vyresnio amžiaus. Tiesa, labai laukiame didžiųjų apuokų jauniklių, kuriuos pagal projektą paleisime į laisvę“, – sakė A. Rimdžiūtė. 

Pakaks kelių šiltų dienų

VDU Botanikos sode šiandien žmonės dar negalėjo šmirinėti. Darbuotojai sako puikiai žiną, kad per karantiną daug kas laiką leido tik namuose, todėl labai pasiilgę žalumos, net ir menkiausių žiedų, tačiau atidarymą nuspręsta atidėti.

„Dar nesame pasirengę visiškam atsidarymui. Kol kas priimame tik tuos asmenis, su kuriais esame iš anksto susitarę: nedideles grupeles fotosesijoms, filmavimams – ne daugiau penkių žmonių“, – „Kauno dienai“ sakė sodo atstovė žiniasklaidai Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ji minėjo, kad dar planuojama atlikti tvarkybos ir kitokių darbų. Tačiau po kelių savaičių lankytojai tikriausiai jau galės rinktis ir gėrėtis Botanikos sodo ekspozicijomis, esančiomis lauke.

Pasiteiravome, kokie augalai tuomet galėtų sulaukti daugiausiai dėmesio. „Viskas priklausys nuo oro. Sinoptikai kitą savaitę žada net iki keliolikos laipsnių šalčio, tad tai tikrai pristabdys augalus“, –  kalbėjo Ž. Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ji pateikė pavyzdį, kad vieną dieną pradėjo sprogti geltonžiedė sedula, kuri žydinti tampa tikra puošmena, tačiau po naktinio šaltuko augalas apsigalvojo ir pumpurai skleistis sustojo – sužydėti nusprendė, kai sulauks šiltesnio oro.

„Jeigu artėjant balandžiui gausime bent keletą tikrai šiltų dienų, viskas sudygs ir sužydės žaibiškai. Situacija gali labai greitai keistis“, – teigė sodo atstovė.

Tulpės ir bambukai

Pirmieji labiau pastebimi žiedai būna geltonžiedės sedulos, daūrinio rododendro, pavasarinių erančių, eleborų. „Švelniojo hamamelio krūmas apskritai pradeda žydėti nuo vasario – jis žiemą žydintis augalas“, – pasakojo sodo atstovė.

Po to pražysta ankstyvosios tulpės. „Paprastai pirmosios rūšinės tulpės pradeda žydėti jau kovo pabaigoje, o tulpių žydėjimas tęsiasi iki pat vasaros – ne atsitiktinai tai viena mylimiausių mūsų lankytojų ekspozicijų“, – pridūrė Ž. Bilotaitė-Jokubauskienė.

Neabejotina, kad daug kas norės pamatyti ir per pastaruosius keletą metų ūgtelėjusią sodo bambukų kolekciją, kurioje – per 20 įvairių lauke susodintų veislių ir rūšių. „Ji po truputį pildoma. Šiemet mūsų bambukai gavo pirmą rimtą išbandymą šalčiu. Belieka sekti ir žiūrėti, kaip pavyko atlaikyti spustelėjusį net iki 27 laipsnių šaltį“, – vylėsi geriausio rezultato pašnekovė.

Pavasarį dar įspūdingai žydi sabalpalmė, tačiau ji auga oranžerijoje, o į ją dėl karantino sąlygų patekti gali tik sodo darbuotojai. Šios didžiulės palmės žiedai skleidžia labai saldų kvapą, kuris dar labiau paaštrėja pašvietus saulei.

Sutapimas ar ne, bet vis nesulaukdama lankytojų sabalpalmė dar net neturi sukrovusi žiedynų. Tikėtina, kad augalas šiemet daro pauzę ir, galima pajuokauti, kad taip protestuodamas prieš karantiną, nežydės.