Ne vienas ir ne kartą esame pagalvoję, kad zoologijos sodų gyventojams nelaisvė, nors ir soti, turėtų apkarsti jau vien dėl to, kad nei paukščiai, nei žuvys, nei žirafos, nei kanopiniai gyvūnai ar plėšrūnai žvėrys beveik neturi kuo užsiimti savo buveinėse. Šią gyvūnų užimtumo problemą sėkmingai sprendžia Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) lektoriai Mark Kingston Jones (Jungtinė Karalystė)  ir Valerie Hare (JAV), kurie Lietuvos zoologijos sode Kaune šiomis dienomis veda sodo darbuotojams mokymus tema „Aplinkos praturtinimas“.

„Sukaupta patirtimi gyvūnų gerovės srityje svečiai noriai pasidalijo su mūsų sodo darbuotojais ne tik teorijos, bet ir praktikos užsiėmimuose, kuriuose parodė, kaip galima praturtinti egzotinių gyvūnų aplinką, paįvairinti jų užimtumą“, – kalbėjo Zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas prie 12-metės liūtės Molės lauko voljero. Būtent čia vyko pirmas praktinis užsiėmimas.

EAZA lektoriai vieną storos virvės su standžia spyruokle galą pritvirtino voljero išorėje, o kitą virvės galą, prakištą pro voljero metalinius virbus, – prie standžiai šiaudais prikimštos didžiulės pagalvės. Ji buvo padėta ant lauko voljere išlikusio galingo medžio kelmo. Į voljerą įleista dvylikametė liūtė Molė, lygiai prieš dešimtmetį atkakusi į Kauną iš Danijos, Alborgo zoologijos sodo, iš pradžių stabtelėjo iš netikėtumo, pastebėjusi jai neregėtą daiktą. Tačiau liūtė gan greitai atsitokėjo – energingai kepštelėjusi pagalvę letena, nutraukė ją žemyn ir mėgino nuvilkti šalin, tačiau tai padaryti trukdė spyruokliuojanti virvė.

Kelis kartus Molė priekaištingai apžvelgė žurnalistus, pakviestus stebėti neįprastą reginį. „Iš kur čia jūsų šitiek prisirinko? Juk šiandien ne šeštadienis“, – tarsi stebėjosi smalsuolių gausa liūtė.

Anot Žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grėbliauskienės, Molė neturi poros, todėl ypatingai nuobodžiauja. Būtent todėl nuspręsta pirmiausia pasirūpinti jos užimtumu. Juolab kad Molės draugo dar net horizonte nesimato, nes liūtų porai reiktų pastatyti europinio lygio vidaus voljerą. Pasak Zoologijos sodo direktoriaus, žaidimas su maišais įmanomas ir tarp kanopinių gyvūnų bei plėšrūnų, ištempus tarp jų voljerų virvę. Toks reginys išties neįprastas ir tiesiog neįtikimas, žinant, kaip elgiasi šie gyvūnai vieni su kitais laisvėje.

Zoologijos sodo lankytojai žaidžiančius gyvūnus matys tikrai ne kasdien, nes nelaisvėje gyvenančių gyvūnų negalima dažnai lepinti žaidimais, mat toks užsiėmimas jiems greitai nusibostų.