BALTAIS SIŪLAIS SIŪTAS KALTINIMAS?

„Lavono nėra, bet aš teisiama dėl žmogžudystės“, – įsitikinusi buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, teisiama dėl COVID-19 testų sandorio.

Ji pareiškė nušalinimą valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui.

„Teisiniu požiūriu greitųjų testų pirkimo skandalas jau dabar yra subliūškęs, nes nėra nusikaltimo, kurį aš padariau. Baudžiamasis procesas „Profarmai“ yra nutrauktas. „Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų“, – pastarąjį viena teisėsaugos girnose likusi buvusi viceministrė palygino su buto pirkimu – kažkas parduoda brangiau ir kažkas nusiperka brangiau.

Ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo 2020 m. pavasarį, koronaviruso pandemijos pradžioje, iš bendrovės „Profarma“  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 m. vasaros.

Vilniaus apygardos prokuratūra šiemet liepą nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepavyko gauti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų tarpusavio susitarimus, galimai apgaule iš šio sandorio gauti nusikalstamos naudos, nustatyti visą nusikalstamo veikimo mechanizmą ir tolesnę su korupcija susijusią komunikaciją valstybės institucijose ir tarp asmenų, siūlančių šių testų įsigyti.

Greitųjų teistų pirkimo istorija buvo išskaidyta į kelis ikiteisminius tyrimus, kurių viename linčiuojama buvusi sveikatos viceministrė L. Jaruševičienė. „Sakoma, kad kare pirmoji žūsta tiesa. Panašiai ir mano byloje – pirmoji buvo nužudyta tiesa, o aš esu antra auka“, – L. Jaruševičienė prašymą nušalinti prokurorą Gintarą Plioplį grindė tuo, kad pateiktas kaltinamasis aktas dviprasmiškas, melagingas, kai kur suklastotas, neatitinka bylos aplinkybių.

L. Jaruševičienė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino savo kaltės. Ji visą laiką tvirtino perdavusi premjero informaciją perkančiajai organizacijai. Pagal savo pareigas ji taip ir turėjo elgtis, priešingu atveju būtų teisiama dėl pareigų neatlikimo.

Dviprasmybės: L. Jaruševičienės teigimu, byloje surinkta medžiaga neatitinka kaltinime surašytos informacijos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Kaltinamasis aktas yra viešas dokumentas. Jis daug kartų viešai cituojamas. Įtvirtintos nuostatos yra teisinė dezinformacija, o mes puikiai žinome, kaip tai veikia. Dezinformacija veikia ir visuomenę, ir teisėjo vidinį įsitikinimą. Tu daug kartų kartoji melą, nes byloje – akivaizdžiai priešingi duomenys“, – buvusi viceministrė verčia kaltinamojo akto lapus ir baksnoja į neatitikimus su byloje esančia medžiaga.

Iškalbingos smulkmenos

Prieš teismą stojusi buvusi viceministrė kaltinama piktnaudžiavimu. Esą ji  2020 m. kovą teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų testų pirkimo, suteikė bendrovei „Profarma“ pirmenybę ir iš jos nupirko greitųjų testų už 6 mln. 50 tūkst. eurų, nors kita bendrovė siūlė daug mažesnę kainą.

„Ir ikiteisminiame tyrime, ir parodymuose pagrindžiau, kad vykdžiau nurodymus. Iki komiškumo situacija atrodo keista, kai prokuroras teigia, kad aš gavau iš premjero patarėjo informaciją, tačiau kai tą patį laišką persiunčiu aš, tai jis jau tampa nepagrįstu ir neteisėtu reikalavimu“, – prokuroro surašytas dviprasmybes dėstė buvusi viceministrė.

Anot L. Jaruševičienės, dabartinio Seimo nario, tuo metu premjero patarėjo Luko Savicko nurodyme, kuriame buvo įtvirtintas ministro pirmininko pavedimas, yra praleistas žodis „šiandien“. „Šiandien pateikti užsakymą“ skiriasi nuo „pateikti užsakymą“.

Buvusi viceministrė ironizuoja, kad pateikti užsakymą galima ir po penkiolikos metų, bet nurodyta „šiandien“, o prokuroras išmeta tą žodį tam, kad po kelių paragrafų galėtų pareikšti apie neteisėtą nurodymą.

„Nėra užsakymo, yra laiškas. Kai esant tokiai įtemptai situacijai gauni premjero nurodymą „šiandien“, kreipiesi į vadovą, kuris, tarp kitko, irgi tą patį laišką buvo gavęs, ir jis sako, kad kito kelio nėra, reikia nurodymą vykdyti. Viceministrai neprašo, kad premjeras raštu atsiųstų patvirtintą užsakymą, jie turi vykdyti ir žodinius nurodymus, – iš pirmo žvilgsnio smulkus neatitikimas, tačiau L. Jaruševičienė sako, kad panašių neatitikimų tarp kaltinamajame akte pateiktos informacijos ir byloje esančios medžiagos apstu: – Prokuroras nurodo, kad yra kovo 18 d. aktas, ministro įsakymas dėl sudarytos darbo grupės, į kurią esą turėjau kreiptis. Tačiau tuo metu ta grupė nebuvo sudaryta. Taip, diena, kovo 18-oji, yra ta pati. Tačiau tuo metu viskas vyko labai greitai. Įsakymas dėl minėtos grupės sudarymo yra registruotas kovo 18 d. 20 val. 34 min., tačiau mano persiųstas laiškas buvo ryte, kai tos grupės dar nebuvo.“

Tu daug kartų kartoji melą, nes byloje – akivaizdžiai priešingi duomenys.

Skirtingas matymas

Vienas rimčiausių pažeidimų, L. Jaruševičienės akimis, yra prokuroro aiškinimas, kad testai buvo skirti profesionaliai naudoti. Tačiau byloje yra testų informacinis lapelis, kuriame parašyta in vitro naudojimui. In vitro reiškia, kad naudojama diagnostikai.

Buvusi viceministrė toliau lygina kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga ir randa, kad prokuroras, rašydamas savo tuomečiam viršininkui generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, pateikia teisingą informaciją, kad testai naudojami in vitro, o teismui jau pateikia informaciją, kad skirta profesionaliai naudoti.

„Tai čia yra klastotė, klaidinamas teismas. Esmė, kad iš šalies tai gali atrodyti smulkmenos, tačiau, kai sudedi jas visas, matai, kad jos kryptingai sudėtos tam, kad juodintų mane, o kitus asmenis trauktų iš šitos situacijos“, – tokią prielaidą L. Jaruševičienė iliustruoja telefoninių pokalbių išklotinėmis.

Buvusi viceministrė stebisi, kodėl, apžiūrint vienų asmenų ir jos telefonus, matyti komunikavimas su premjero patarėjais L. Savicku ir Jonu Kairiu, o štai jų pačių telefonuose komunikavimo pėdsakų nėra ir bylai reikšmingos informacijos nerandama.

„Kaip taip gali būti? Jeigu mano telefone yra komunikavimo pėdsakų, kodėl nėra jų? Ir tai prokurorui neaktualu“, – analizuojant bylos medžiagą L. Jaruševičienė atkreipė dėmesį, kad nieko reikšmingo premjero patarėjų telefonuose neranda tyrėjas Simas Stancikas.

L. Jaruševičienė neatsitiktinai mini šį vieną tyrėją, mat buvo sudaryta tyrimo grupė, tačiau S. Stanciko pavardės toje grupėje nebuvo. Buvusi viceministrė stebisi: „Ar tai reiškia, kad, kai reikia atlikti tyrimą ir nieko nerasti, įtrauki žmogų ne iš tyrimo grupės?“.

Ne mažiau iškalbingas sprendimas – premjero patarėjo L. Savicko namuose ir automobilyje nedaryti kratos. Anot L. Jaruševičienės, jį priėmė valstybinį kaltinimą jos byloje palaikantis prokuroras G. Plioplys: „Prokurorė Austėja Abromaitienė aiškiai nurodė, kad yra įtarimų apie patarėjo spaudimą perkant testus. Teismas tenkino prokurorės prašymą atlikti kratą L. Savicko namuose ir automobilyje, tačiau krata niekada nebuvo atlikta, nes tą pačią dieną prokuroras G. Plioplys paskiriamas tyrimo grupės vadovu ir jis nusprendžia, kad tų kratų visai nereikia. Nėra jokių duomenų, ar kas nors vertino tokį prokuroro G. Plioplio sprendimą.“

Svarbus vaidmuo

Dar vienas reikšmingas veikėjas greitųjų testų istorijoje, neatmetama prielaida, turėtų būti Finansų ministerija. Reikšdama prašymą nušalinti prokurorą L. Jaruševičienė pabrėžia, kad jis stengiasi iš bylos eliminuoti Finansų ministeriją. 6 mln. eurų įsigyjant greituosius testus pervesta labai staigiai. Kaip taip galėjo vykti?

„Pati prokuratūra fiksuoja, kad pavedimą darė Finansų ministerija, bet kažkodėl, kai kalbama apie mano kaltinimą, Finansų ministerijos nebelieka. Pasirodo, kad tai padarė Nacionalinio visuomenės bendrųjų funkcijų centro darbuotojai ir, suprask, iš valstybės iždo sąskaitos paspaudę mygtuką pervedė“, –  buvusi viceministrė įžvelgia prokuroro norą nuslėpti Finansų ministerijos vaidmenį šioje istorijoje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad L. Jaruševičienė komercinį pasiūlymą persiunčia „gavėjui finansų ministerijoje“: „Kaltinamajame akte tas „gavėjas finansų ministerijoje“ – toks mistinis. Visur nurodyti vardai ir pavardės, o čia „gavėjas finansų ministerijoje“. Tačiau tai tuometis viceministras Dainius Sadeckas. Ar jis apklaustas? Ne.“

Buvusi viceministrė tęsia analizę, kaip gauti 6 mln. eurų, nes juk ministerija tokių pinigų neturi. Pirmiausia, anot L. Jaruševičienės, turi būti Vyriausybės nutarimas. Tada turi būti Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Ministras pasirašo įsakymą, kad pinigai būtų skiriami. Tada patvirtinama programų sąmata, kuri yra teisinis pagrindas. Kol neturi programų sąmatos, negali pervesti pinigų.

Realybė greitųjų testų pirkimo istorijoje, anot L. Jaruševičienės, tokia: Vyriausybės nutarimas skirti 6 mln. greitiesiems testams pirkti buvo priimtas 2020 m. kovo 25 d. Sveikatos ministro įsakymas buvo pasirašytas 2020 m. kovo 19 d. Pinigai pervesti 2020 m. kovo 20 d. 8 val. 20 min., o programų sąmata, kuri yra teisinis pagrindas milijonams pervesti, pasirašyta tą pačią dieną tik 12 val. 20 min., t. y. jau po pinigų pervedimo.

„Prokuroras, matydamas visus šiuos dalykus, sako, kad kalta Jaruševičienė, nes ji šūkavo ir kažko reikalavo, tačiau kokio čia lygmens neatitikimai, jam visiškai neįdomu. Arba akivaizdu, kad, jei tirsi šiuos dalykus, neliks Jaruševičienės kaltės“, – įsitikinusi buvusi viceministrė.

Ministerija susimaišė?

Teismuose murkdoma buvusi viceministrė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuos paaiškinimus Finansų ministerija atsiuntė tik paprašyta teismo. Maža to, Finansų ministerija pasakė, kad pavedimą darė remdamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 229.

„2020 m. kovo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 229 skirta 14 mln. eurų dirbtinės ventiliacijos aparatui ir 16 mln. eurų asmens apsaugos priemonėms pandemijos metu medikams. Greitųjų testų nėra. Greitieji testai atsiranda kovo 25 d. – Vyriausybės nutarimas Nr. 265. Įsivaizduokite, Vyriausybė skiria lėšų kovo 25 d., bet Finansų ministerija pavedimą daro remdamasi visai kitu Vyriausybės nutarimu. Ir niekam nekyla klausimų“, – žongliravimą milijonais atskleidžia buvusi viceministrė.

Ne gana to, anot L. Jaruševičienės, gauti du Finansų ministerijos atsakymai prieštarauja vienas kitam. Pirmame sakoma, kad buvo sudaryta komisija, kuri nurodė apmokėti kitą dieną po paraiškų gavimo, nors pagal įstatymus tokį pavedimą valstybės iždas turėtų gerai patikrinti per 3–12 dienų ir tik tada pervesti pinigus. O pervedama kitą dieną.

Antrame atsakyme Finansų ministerija jau sako, kad toji sudaryta komisija pritarė, kad pinigai būtų pervesti anksčiau. Kas kreipėsi ir kada? Kas buvo komisijos nariai? Kur posėdžių protokolai? Ir tada atsako, kad prašymo, svarstyti paankstintą lėšų pervedimą „Profarmai“ negavo ir nesvarstė.

„Čia techniniai dalykai, smulkmenos, neatitikimai. Jie turėtų būti išsiaiškinti, bet prokuroras nenori aiškintis Finansų ministerijos vaidmens. Kiek aš žinau, Finansų ministerija gavo tuos pačius nurodymus kaip ir aš. Tačiau vykdė tam tikro asmens / asmenų nurodymus pervesti pinigus. Kyla klausimas, kas gali nurodyti Finansų ministerijai pervesti milijonus?“ – pastebi L. Jaruševičienė.

Pavojingas derinys

Bliūkštančiam greitųjų testų pirkimo skandalui iliustruoti L. Jaruševičienė priminė, kad 2021 m. vasario mėnesį jau Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė priima sprendimą skirti 30 mln. eurų europinių lėšų kompensuoti darbdaviams už greitųjų serologinių testų ir greitųjų antigeno testų atlikimą. Kompensacijai buvo skiriama 12 eurų vienam testui.

Nutrauktas: ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų testų pirkimo baigtas dar vasarą. (Evaldo Šemioto nuotr.)

„Tai po metų 12 eurų jau atrodo normalu, nors kainos, žinome, buvo gerokai nukritusios. O štai COVID-19 metu, kai kainų tikrai buvo ir didesnių, aiškinama apie „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“, – stebina kaltinimo absurdiškumas, esą L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo skaičiaus.

Kaltinamajame akte suklastota melaginga bylos medžiagos neatitinkanti informacija, L. Jaruševičienės manymu, yra ir nepagarba teismui, o kai klastočių nebelieka, nebelieka ir kaltinimo.

„Kai susipažinau su bylos medžiaga, supratau, kad Vyriausybės atstovai su „Profarmos“ atstovais viską buvo suderinę, iki mane įtraukdami į šį procesą, – chronologine tvarka vertindama įvykius L. Jaruševičienė įsitikinusi pirmiausia buvus Vyriausybės ir verslo susitarimų: „Man labai apmaudu dėl vyrų, kurie sudėtingu metu priėmė drąsių sprendimų. Noriu tikėti, kad tuo metu nebuvo padaryta jokio nusikaltimo. Nusikaltimas buvo padarytas vėliau, kai šitas burbulas buvo prikabintas prie manęs. Saulių Skvernelį ir L. Savicką žmogiškai galiu suprasti – baisu prieš rinkimus, reitingai ir visa kita, bet tai negarbinga, nevyriška. Tačiau prokuroro, kuris turėtų kovoti su korupcija, nes juk visuomenė tiki, kad pareigūnas užkardys visokius neteisėtus dalykus, elgesys yra gerokai didesnė problema, nes politikai ir teisėsauga yra labai pavojingas derinys.“

„Kauno diena“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimybės prokurorui G. Pliopliui pakomentuoti prašymo jį nušalinti argumentus. Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė atsakė: „Kaip jums yra žinoma, šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas teisme, todėl komentuoti jo eigą ir atskirų proceso dalyvių poziciją prokuratūra neturi galimybės.“