Pėdų mėtymas nepadėjo
Tą pernykščio balandžio 10-osios naktį, 00.36 val. įvykio liudytoju prisitatęs asmuo Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad nežinomas užpuolikas vieno Birželio 23-iosios gatvės daugiabučio kieme peiliu sužalojo vaikiną ir pasišalino iš įvykio vietos.
Ieškoti „karštais pėdsakais“ užpuoliko nurodytu adresu buvo pasiųsti keturi policijos ekipažai. Jiems tikslinant įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad nusikaltimą įvykdė moteris. Policijos atstovė tada portalui kauno.diena.lt teigė, kad ji rasta po gero pusvalandžio neblaivi viename gretimų daugiabučių bute.
Tačiau įtariamoji taip pat iš pradžių buvo linkusi klaidinti pareigūnus, kaip ir pagalbą sužeistajam kvietęs jos sugyventinis. Įtariamoji bandė tikinti, kad sužalotasis pats atvyko į jos kiemą su peiliu, kurį ji bandė nesėkmingai atimti.
Galiausiai ji prisipažino, kad išėjo vidurnaktį į kiemą parūkyti su virtuviniu peiliu, kurį esą ne per seniausiai buvo nusipirkusi, džemperio kišenėje, iš kurios pamiršo pirkinį išsiimti. Kartu su ja „parūkyti“ išėjo ir tą vakarą pas ją viešėjusi drauge, pas kurią ir atvažiavo vėliau jos sužeistas asmuo.
Tačiau įtariamosios viešnia vėliau ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams atskleidė, kad užstalės šeimininkė, eidama kieman, pasiėmė šį virtuvinį peilį iš virtuvės.
Trūkstamą informaciją teisėsaugininkams padėjo atskleisti įtariamosios viešnios bei sužalotojo susirašinėjimas telefonu prieš šį įvykį. Kviečiama susitikti buvusi pastarojo mergina teigė, kad negali palikti savo draugės, su kuria vakaroja. Ir ši labai pyksta dėl judviejų bendravimo.
Visų parodymai skirtingi
Tuo tarpu įtariamosios sunkiu sveikatos sutrikdymu sugyventinis pareigūnams teigė, kad tik po įvykio pamatė, kad ant virtuvės stalo nėra vieno iš dviejų peilių, kuriuos jie tądien nusipirko. Mažesnio.
Policijos pareigūnams pavyko jį rasti įtariamosios buto apžiūros metu balkone – tarp kitų daiktų, buvusių ant jo grindų, tarp kurių, panašu, šį nusikaltimo įrankį bandyta paslėpti.
Juo sužalotą smarkiai kraujuojantį nukentėjusįjį greitosios pagalbos medikai, konstatavę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje pilvo pusėje, skubiai išvežė į Kauno klinikas. Ten nustatyta, kad jis įvykio metu buvo blaivus. Tuo tarpu jo užpuolikei buvo nustatytas beveik vidutinis 1,49 prom. girtumas, dėl ko ji prastai prisiminė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.
Stojus prieš teismą, E. Borodinaitė teigė, kad išėjus tą vakarą su savo viešnia parūkyti į kiemą, staiga jame „atsirado“ ir pastarosios draugas, su kuriuo ji tą vakarą be perstojo pykosi. Teisiamoji tikino mačiusi šį vaikiną tada pirmą kartą. Tačiau netruko su juo, sėdinčiu savo automobilyje atidarytu langu ir užvestu varikliu, susiginčyti. Dėl ko – neatsimena. Kaip ir dėl ko jiedu tada apsispjaudė, po ko automobilio savininkas išlipo laukan ir ėmė ją vytis. O ji tada netikėtai užčiuopė kišenėje peilį, kuriuo pasinaudojo, kai buvo pavyta.
Tiesa, tą vakarą pas teisiamąją vakarojusi viešnia ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad apspjautas jos draugas sulaukė smūgio peiliu, kai, išlipęs iš automobilio, uždavė jos draugei klausimą:„Kodėl taip padarei?“. O pastaroji, išvydus, kad šis po jos dūrio peiliu paplūdo kraujais, ėmė panikuoti, nežinodama, ko imtis.
Pareiškė penkiaženklį ieškinį
Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pasakojo, kad, kai apspjautas išlipo iš automobilio, jausdamasis pažemintu, iš pradžių dar kalbėjosi su smurtaujos sugyventiniu, kuris jį ramino. Tačiau pastarojo gyvenimo draugė tuo metu, nieko nesakiusi, išsitraukė iš kišenės peilį ir smogė šiuo jam į pilvą. O, kai jis netrukus ėmė raitytis ant žemės, išsigandusi, ką padarė, ir išgirdusi, kad jis, klausiamas pagalbą jam kviečiančio smurtautojos sugyventinio, ar jis išduos ją pareigūnams, pabėgo.
Smurtautojai stojus prieš teismą, sužalotasis apklaustas tik dėl pareikšto ieškinio, nes teisiamoji pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl ko jos bylai buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, leidžiantis baigti šios nagrinėjimą be nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų.
Nukentėjusysis, pareiškęs teisiamajai 10 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, teigė, kad šis grindžiamas tuo, jog jis, buvęs gero fizinio pasirengimo po tarnybos kariuomenėje, po šio įvykio ir apie mėnesį trukusio gydymosi Kauno Klinikose ne tik nebegali dirbti jokio sunkesnio fizinio darbo, bet ir neteko turėto. Ir, nors dabar yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, jam rasti darbą sunku.
Pareiškė teisiamajai 1011,6 eurų ieškinį už nukentėjusiojo gydymą ir Valstybinė ligonių kasa. Tačiau teisiamoji teigė, kad dėl prastos finansinės padėties negali nieko atlyginti, nes gyvena iš pinigų, kuriuos gauna už du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, kaip ir savo sergantį sugyventinį, bei pašalpų.
Sunkinančių aplinkybių daugiau
Nors ši byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui – pagal įvykio vietą, galiausiai – dėl krūvio išlyginimo ji buvo persiųsta Alytaus apylinkės teismui ir paskirta jo Alytaus rūmų teisėjai Loretai Radzevičienei, kuri išnagrinėjo ją per vieną posėdį.
Ir skirdama bausmę E. Borodkinaitei, atsižvelgė ne tik į tai, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė, bet ir į tai, kad šį nusikaltimą teisiamoji padarė, pažeisdama ankstesnės vos prieš metus jai skirtos bausmės taip pat už smurtinį nusikaltimą, kuri dar buvo nepasibaigusi, draudimus vartoti svaiginančias medžiagas ir nuo 22 iki 6 val. išeiti iš namų. Ir tai buvo jau trečias E. Borodkinaitės teistumas. Pirmi du buvo už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, už vieną skiriant baudą, o už kitą – keturių mėnesių laisvės atėmimą, taip pat atidedant jo vykdymą vieneriems metams.
Atsižvelgiant į teisiamosios biografiją bei tai, kad ji nesiėmė jokių priemonių nors iš dalies atlyginti pareikštus ieškinius, teismui, kaip teigiama nuosprendyje, kilo abejonių, kad naujas E. Borodkinaitės nusikaltimas buvo atsitiktinis. Nors ji ir teigė, kad gailisi dėl savo poelgio ir atsiprašė nukentėjusiojo per jų akistatą policijoje.
Teismo verdiktas
Kaip jau rašyta, prokurorė siūlė skirti E. Borodkinaitei trejų metų ir devynių mėnesių įkalinimą, kuris dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo turėtų būti sumažintas trečdaliu – iki pustrečių metų laisvės atėmimo.
Teisėja L. Radzevičienė skyrė E. Borodkinaitei dvejų metų ir devynių mėnesių įkalinimą, kurį dėl minėtų priežasčių sumažinus trečdaliu, liko vieneri metai ir dešimt mėnesių nelaisvės. Tačiau pridėjus neatliktą bausmės už ankstesnį nusikaltimą dalį, galutinė E. Borodkinaitei skirta bausmė – dvejų metų ir vieno mėnesio įkalinimas, į kurį įskaičiuotos ir trys jos sulaikymo valandos po nusikaltimo, kurios prilygintos vienai dienai.
Nuosprendyje teigiama, kad konfiskuojamas ir peilis, kuriuo sužalotas nukentėjusysis. Tačiau jo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant penkis tūkstančius eurų, t.y. tik pusę prašyto moralinio atlygio, teisiškai vadinamo neturtine žala.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai. Iš E. Borodkinaitei valstybės naudai priteisti ir 355,45 eurai už teisines paslaugas, kurias nukentėjusiajam suteikė valstybės skirtas advokatas.
Šį nuosprendį nuteistoji, nepageidavusi turėti teisme advokato ir, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, neturėjusi, ką pasakyti, dar gali per 20 dienų apskųsti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Borodkinaitei paliktos po jos paleidimo iš sulaikymo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir periodinė regitracija policijoje.
Naujausi komentarai