KAMUOLINIŲ ADVOKATAI KAKTA SIENOS NEPRAMUŠĖ: NUTARTIS, VAINIKAVUSI JŲ FIASKO, NESKUNDŽIAMA

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendį neeilinio apiplėšimo, su kuriuo siejama „Kamuolinių“ grupuotė, byloje. Aukštą pasirengimo šiam nusikaltimui lygį pripažino net visko matę geriausi šalies kriminalistai. Tačiau jų pergudrauti nusikaltėliams nepavyko.

Neatsakytų klausimų liko

Kaip jau rašyta, šį nusikaltimą, įvykdytą prieš pat 2017-ųjų Kalėdas – per algų mokėjimo dieną vienoje Marijampolės statybų bendrovėje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, vadovaujamiems Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, pavyko perduoti teismui tik po daugiau kaip dvejų metų ikiteisminio tyrimo. Taip ir nepavykus nustatyti, iš kur plėšikai, tada pagrobę daugiau nei 150 tūkst. eurų, įgijo aprangas su užrašais „Policija“ ir „FNTT“, bei vieno iš trijų jomis vilkėjusių nusikaltėlių tapatybės.

Tačiau nustatyta, kad tą 2017-ųjų gruodžio 20-ąją jie atvyko vidury dienos į minėtą Marijampolės bendrovę dviem maždaug prieš porą mėnesių iki šio nusikaltimo pavogtais automobiliais, ant kurių buvo užsidėję trečio pavogto automobilio valstybinius numerius.

Ir pateikė įmonės direktoriui ne tik suklastotus pareigūnų pažymėjimus, bet ir procesinius dokumentus apie esą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai jo vykdomų nelegalių piniginių operacijų bei teismo nutarimą atlikti dėl to įmonėje kratą.

Manoma, kad ši bendrovė tapo nusikaltėlių taikiniu dėl to, kad joje atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Ir pasirodė jie tądien šioje įmonėje vos už penkių minučių po inkasatorių, atvežusių būsimą jų grobį, išvykimo.

Netikėtiems svečiams tada pareikalavus pateikti visus turimus grynuosius pinigus, bendrovės direktorius dar bandė tam priešintis, bet buvo surakintas nusikaltėlių atsivežtais antrankiais ir, pasodinus ant kėdės, nusuktas veidu į sieną. Įmonės buhalterei taip pat liepta tylėti. O vienas iš atvykėlių net pradėjo visą procesą filmuoti – kaip manoma, siekdamas panaikinti tapusiųjų jų įkaitais abejonių likučius, kad jie – pareigūnai.

Lemtinga klaida

Viskas baigėsi tuo, kad po šios kratos svečiai iš įmonės išsivežė jai priklausančius 150 tūkst. 650 eurų. O taip pat įmonės direktoriaus turtą – telefoną, piniginę, dokumentus ir bankines korteles. Iš įmonės buhalterės taip pat buvo atimtas telefonas.

Asociatyvi V. Balkūno/BNS nuotr.

Paėmė svečiai ir įmonės direktoriaus automobilio raktelius – esą dar atliks kratą ir jo automobilyje. Tačiau vėliau šie rakteliai aptikti išmesti lauke.

Pirmajam įtarimas, kad turėta reikalų su nusikaltėliais, kilo vienam įmonės darbuotojui, atkreipusiam dėmesį, kad, išėję laukan, svečiai net nėjo link direktoriaus automobilio, o įsėdę su grobiu į savuosius, skubiai išvažiavo.

„Atrodo, kad mus apiplėšė!“ – tokie buvo šio darbuotojo pirmieji žodžiai, atėjus pas vis dar šoko ištiktą direktorių, atvykėliams išvažiavus.

Pranešus apie šį įvykį policijai, kai kurie šios bendrovės darbuotojai dėl viso pikto nusisamdė advokatus, kurie juos lydėjo vykstant į apklausas pas ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

Vokietija alibi netapo

Du iš trijų šio gerai organizuoto nusikaltimo dalyvius – kaunietį Dainių Stankevičių, gimusį 1976 m., ir Martyną Redžepovą iš pakaunės – Užliedžių, gimusį 1991 m., teisėsaugininkams padėjo identifikuoti įdiegtų vaizdo kamerų tinklas. O po to jau juos atpažino ir nukentėjusieji.

Pirmiausia išsiaiškinta, kad D. Stankevičius su M. Redžepovu iš vogtų automobilių, su kuriais atvyko į nusikaltimo vietą, Marijampolėje persėdo į savus. O šie po gero pusvalandžio buvo įamžinti kertantys Kazlų Rūdoje geležinkelio pervažą.

Nepavyko nustatyti tik trečio šio nusikaltimo dalyvio, kuris dėvėjo kaukę ir, jo bendrininkams atliekant „kratą“, budėjo hole, saugodamas įvykio vietą. Nors įtarta, kad tai – jau teistas M. Redžepovo tėvas, to įrodyti nepavyko ir ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu teko nutraukti.

D. Stankevičius ir M. Redžepovas iki šio išpuolio oficialiai buvo neteisti. Tačiau pirmąjį policijos operatyvininkai sieja su „Kamuolinių“ grupuote.

Nei D. Stankevičius, nei M.Redžepovas savo kaltės nepripažino.

M. Redžepovas buvo linkęs tikinti, kad tuo metu gyveno Vokietijoje. Tačiau teisėsaugininkams pavyko nustatyti, kad specialiai dėl šio nusikaltimo jis tada vienai parai buvo grįžęs į Lietuvą. Ir po to skubiai išvyko atgal, netrukus oficialiai sugrįždamas į tėvynę didžiosioms metų šventėms.

D. Stankevičius tvirtino šio įvykio metu buvęs namuose.

Tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2021-ųjų vasarį pripažino juos abu padarius inkriminuojamus nusikaltimus. Ir skyrė abiem už didelės vertės turto pagrobimą organizuotoje grupėje bei valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą penkerių metų ir trijų mėnesių įkalinimą.

Paskutiniai argumentai

Nuteistųjų advokatai dar bandė šį nuosprendį skųsti Kauno apygardos teismui, tačiau šis pernai vasarį jų skundus atmetė. Tai paskelbus, D. Stankevičiui ir M. Redžepovui skirtos bausmės įsiteisėjo.

Tačiau jų advokatai tada sukurpė skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ginčydami įrodymų patikimumą ir nepakankamumą – esą jų ginamieji nuteisti nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė šiandien pranešė, kad minėti skundai atmesti. Vienas iš tokio sprendimo argumentų – gynybinės nuteistųjų versijos, kuriomis jie bandė susikurti alibi, buvo ankstesnių teismų paneigtos neginčytinais įrodymais.

Nepavyko nuteistųjų advokatams įtikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kad jų ginamųjų veika kvalifikuota neteisingai. Esą jie turėjo būti teisiami už sukčiavimą, įgyjant didelės vertės svetimą turtą. O už Baudžiamasis kodeksas numatyto švelnesnę bausmę negu už tokios vertės turto pagrobimą organizuotoje grupėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas ir šiuos D. Stankevičiaus bei M. Redžepovo advokatų kontrargumentus, rėmėsi teismų praktika, kad plėšimo atveju turtas užvaldomas prieš jo savininko valią, o sukčiavimo – nukentėjusysis jį perleidžia savo valia, paveiktas apgaulės.

Ar D. Stankevičiaus ir M. Redžepovo advokatų skunduose, kaip dar vienas jų ginamųjų nekaltumo įrodymas neminima, kad jiems inkriminuojamų nusikaltimų grobis taip ir nebuvo rastas, R. Kraulišės pranešime neužsimenama. Kaip ir teisėsaugininkams giriantis apie šios bylos perdavimą teismui bei šio sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria atmesti D. Stankevičiaus ir M. Redžepovo advokatų skundai, yra galutinė ir neskundžiama.