KAMUOLINIŲ GALO PRADŽIA: TEISMAS PASIGEDO VIENO KALTINAMOJO IR PENKIŲ ADVOKATŲ

Kauno apygardos teisme prasidėjo septyniolikos Kamuolinių nusikalstamos grupuotės narių su jos vadeiva – Giedriumi Janoniu – priešakyje bylos nagrinėjimas. Pirmasis jos posėdis užtruko tik apie 40 minučių, pusė iš kurių derintos kitų posėdžių datos pusei metų į priekį. Į šią 63 tomų bylą sugulė tik dalis kamuoliniams inkriminuojamų nusikaltimų. Tarp kurių – ir susidorojimas su saviškiais, nenorėjusiais paklusti lyderiui.

Iškalbingos ir advokatų pavardės

„Kažin, ar pavyks šią bylą baigti iki 2022-ųjų!“ – replikavo kai kurie teisiamieji, bylą nagrinėsiančiam teisėjui Algirdui Jaliniauskui bandant išlaviruoti tarp juos ginančių advokatų užimtumo ir suplanuoti bent keliolika posėdžių į priekį. 

Dauguma teisiamųjų linkę dengti savo veidus nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. Nors anksčiau kamuoliniams tai nebuvo būdinga, kuo jie ir skyrėsi nuo agurkinių, teismuose aklinai dangsčiusių savo veidus.

Senosios taktikos buvo linkęs laikytis tik pats G.Janonis, pravarde Kamuolys, nuo kurios ir kilęs grupuotės pavadinimas. Šis buvo ypač gerai nusiteikęs ir atvirai juokėsi iš besidangstančių savo sėbrų. Jį palaikė dar porą iš suimtųjų. Kiti, patalpinti konvojaus į teismo narvą, taip pat buvo linkę nerodyti savo veidų. O vienas iš pastarųjų, prasidėjus teismo posėdžiui, kažkodėl liko stovėti.

Šiandien atversti bylos nepavyko dėl penkių teisiamuosius ginančių advokatų užimtumo kitose bylose bei iš anksto suplanuotų atostogų. Vienas iš negalėjusių dalyvauti buvo vienas iš dviejų G.Janonio advokatų – Ričardas Girdziušas. O antrasis – Linas Belevičius – teigė, kad jų ginamasis pageidauja, kad visuose posėdžiuose būtų jie abu.

Tarp ginančių teisiamuosius yra ir daugiau „etatinių“ advokatų, be kurių neapsieina nė viena su nusikalstamomis Kauno gaujomis susijusi byla. Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai Henrikui Daktarui atstovaujančių advokatų – Kristupas Ašmys – šį kartą gina net penkis kaltinamuosius. Dar du advokatai gina po du. 

Tarp ginančiųjų teisiamuosius yra ne tik anksčiau Generalinėje prokuratūroje dirbęs, tačiau į priešingą barikadų pusę perbėgęs L.Belevičius – buvęs kaltinimą šioje byloje palaikysiančio geriausio pernai metų šalies prokuroro Zdislavo Tuliševskio kolega. Yra ir buvusių teisėjų bei prokurorų, turėjusių atsisveikinti su ankstesnėmis savo pareigomis dėl kilusių įtarimų jų sąžiningumu. 

Neišvengta ir pageidavimų koncerto

Į akis krito ir tai, kad vienas iš laisvėje esančių teisiamųjų – N.Venclavičius –laikosi atokiau nuo kitų. Portalui kauno.diena.lt jis teigė, kad yra teisiamas tik dėl to, kad anksčiau su kažkuo bendravo. Ir esą tas epizodas jau buvo tirtas anksčiau. Tačiau po poros metų tyrimo baigėsi šnipštu. Vis dėlto pernai surengus plačiai išreklamuotą kamuolinių sulaikymo operaciją šį epizodą vėl nuspręsta atnaujinti.

Niekas iš nukentėjusiųjų, o jais pripažinti keli asmenys, du iš kurių yra pareiškę teisiamiesiems ir ieškinius, į šiandieninį posėdį neatvyko.

Tradiciškai nepasirodė ir niekas iš teisiamųjų artimųjų. Tik H.Daktaro žmona ir mama dalyvauja visuose sutuoktinio bei sūnaus teismo posėdžiuose.

Kitas kamuolinių bylos posėdis planuojamas tik sausio pabaigoje. Ir tai buvo vienintelė šio mėnesio diena, kuri buvo laisva visiems teisiamuosius ginantiems advokatams. 

Nors posėdžiai suplanuoti iki birželio pabaigos, visos pastangos gali nueiti „šuniui ant uodegos“, nes vienas iš teisiamųjų – Mindaugas Lukauskas – šiandieninio išvakarėse nutraukė sutartį su ikiteisminio tyrimo metu jį gynusiu advokatu. „Naujo rasti nepavyko, nes visi užimti – skirkite valdišką!“ – pareiškė teismui M.Lukauskas. O naujas jo gynėjas gali būti užimtas ir per likusiems šios bylos advokatams tikusias dienas.  

Prieš išsiskirstant dar buvo išklausytas vieno iš teisiamųjų – Mariaus Navicko  –advokato Tomo Kaminsko prašymas pakeisti kartu su užstatu jo ginamajam skirtą dar vieną kardomąją priemonę – dokumento paėmimą. Esą jis gavo darbo pasiūlymą Anglijoje ir įsipareigoja atvykti į visus teismo posėdžius. „Dirbsiu mikroautobuso vairuotoju – vežiosiu žmones į darbą. O, kai bus suplanuotas posėdis, mane kas nors pakeis“, – tikino teismą pats M.Navickas – vienas iš labiausiai savo veidą slėpusių laisvėje nuosprendžio laukiančių teisiamųjų. Teisėjui A.Jaliniauskui pasiteiravus, ar jis nerado tokio darbo Lietuvoje, M.Navickas atsakė, kad nerado tokio atlyginimo. Savo sprendimą, ar tenkinti šį prašymą, teisėjas skelbs atskira nutartimi.

 Pirmiausiai smogta branduoliui

Kaip jau rašyta, apie 20 metų veikusios Kamuolinių grupuotės triuškinimo pradžia tapo plačiai nuskambėjusi pernykštės balandžio 17-osios operacija, kurioje dalyvavo keli šimtai pareigūnų.

Tą ankstų rytą vienu metu buvo sulaikyta devyniolika kamuolinių. Kaip tada teigta, visas grupuotės branduolys. O ši policijos operacija buvo pavadinta viena sėkmingiausių kare su Kauno gaujomis. Po jos šalies policijos vadovai teigė sulaukę padėkų iš Europolo ir kitų kolegų Europoje.  

Šiandien įtarimai dėl įvairių kamuoliniams inkriminuojamų nusikalstamų veikų jau pareikšti 83 asmenims.

Kauno apygardos teismui perduotoje byloje – tik maža dalis iš ikiteisminio tyrimo dėl šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo išskirtos medžiagos. Nors ji sudaro daugiau kaip 60 tomų, vienas iš kurių – tik apie 200 puslapių apimties kaltinamasis aktas.

Į Kauno apygardos teismui perduotą bylą sugulę šeši kamuoliniams inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodai. Trys jų įvykdyti 2010-2011 m. Dar tiek pat – 2017-2018 m. Pastarieji daugiausiai susiję su kratų, lydėjusių kamuolinių sulaikymus, rezultatais.

Ankstesni epizodai – išpuoliai prieš saviškius dėl lyderio nustatytų taisyklių nepaisymo bei drausmės nesilaikymo ar net ketinimo perbėgti į kitas Kauno grupuotes. Šiais susidorojimais siekta nušauti du zuikius – nubausti nepaklusniuosius bei pakelti savo autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Remiantis pareikštais kaltinimais, nepaklusnieji būdavo grobiami didelėmis pajėgomis – šiuose išpuoliuose dalyvavo dauguma iš septyniolikos šios bylos kaltinamųjų. Pagrobtieji buvo vežami į mišką ir ten kankinami, po ko jie leisgyviai būdavo paliekami likimo valioje.

Policijos nuotr.

Daugiau kaip pusė – laisvėje

Iš septyniolikos šios bylos kaltinamųjų už grotų teismo pastaruoju metu laukė tik septyni. Tarp jų – ir penktą dešimtį pradėjęs G.Janonis. Kartu su juo tebėra suimti dar šeši įtariamieji jau minėtais nusikaltimais: Tomas Gaidanka, Deividas Čereška, Genadijus Ževžikovas, Artūras Osmankinas bei Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Visiems jiems spalio viduryje, jau perdavus šią bylą Kauno apygardos teismui, suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams.

Kartu su suimtaisiais prieš Kauno apygardos teismą stojo ir devyni laisvėje šiuo metu esantys šios bylos įtariamieji: Tauras Grinius, Andrius Guoga, Justinas Jašinskas, Regimantas Jonušas, Mindaugas Lukauskas, Eligijus Maželis, Edgaras Meizaraitis, Marius Navickas ir Nerijus Venclavičius.

Iš pradžių laukė teismo laisvėje ir A.Juodis. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad už grotų jau ir šis – atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose už kitą nusikaltimą. Ir per klaidą šaukimas į teismo posėdį jam buvo išsiųstas ne ten, o namų adresu.

A.Juodžio advokatas Marius Zabita patikslinti portalui kauno.diena.lt už ką kali jo ginamasis ir nuo kada atsisakė. Esą nėra šio įpareigotas teikti tokią informaciją.

Visų teisiamiesiems pareikštų įtarimų spektras apima ne vieną nusikaltimą: neteisėtą laisvės atėmimą, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu bei sunkų sveikatos sutrikdymą minėtomis aplinkybėmis, plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabandą į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimą bei jų pagrobimą ar panaudojimą nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. 

Policijos nuotr.

Yra sutikusiųjų bendradarbiauti

Kamuolinių ginkluoto susivienijimo byloje, iš kurios išskirta Kauno apygardos teismui perduota jos dalis, yra ir nužudymų.

Joje be kitų įtariamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų tiriamas ir galimas neteisėtas praturtėjimas.

Po kratų, atliktų pernykštės balandžio 17-osios rytą, kurių, kaip teigta, buvo per šimtą, buvo apribota įtariamųjų teisė disponuoti milijoninės vertės turtu. Labiausiai akį teisėsaugininkams rėžė prabangūs sulaikytųjų automobiliai. Buvo tada rasta ir nemažai ginklų – automatinių ir pusiau automatinių.

Kaip tada teigta, Kaune prasidėjusi teisėsaugininkų operacija išsiplėtė net į penkias apskritis. Ir tai buvo apie dvejus metus trukusios kriminalinės žvalgybos, kurią atliko geriausi Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai bei analitikai, rezultatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tada leido suimti aštuoniolika iš devyniolikos sulaikytųjų. Visiems jiems buvo pareikšti įtarimai dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, už ką gresia laisvės atėmimas nuo šešerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. O tokio susivienijimo organizatoriams bei vadovams – nuo dešimties iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Pasak sulaikytiesiems atstovavusių advokatų, jau pirmosiomis sulaikymo ir suėmimo dienomis bendradarbiauti su teisėsauga sutiko keli iš įtariamųjų.

Ar ir šios bylos teisiamiesiems pareikšti kaltinimai remiasi įslaptintais liudytojais, juos palaikysiantis prokuroras Z.Tuliševskis patikslinti atsisakė. „Užtenka ir taip įrodymų!“ – buvo linkę replikuoti kai kurių teisiamųjų advokatai.