MĮSLINGA NELAIMĖ KAUNO RAJONE: RASTAS BE SĄMONĖS SUŽALOTAS VYRAS

„Taip šiandien atrodo „Vilniaus vandenų“ išleistuvas ir juo atitekantys „lobiai“.

Vaizdo įraše puikiai matosi, kad „Vilniaus vandenys“ išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles. O šių smulkinto plastiko (ir ne tik) dalelių randama net už keliolikos kilometrų esančiame Neries regioniniame parke.

Sklinda kalbos, kad jei ilgiau palauki, prie dosniojo vamzdžio gali išvysti į Nerį plaukiančius ir prezervatyvus, įklotus.

Jei negali patikėti, kad tai tiesa, nuvyk ir pamatysi pats“, – rašoma gamtos sergėtojų paskelbtame įraše.

Į diskusiją po paskelbtu įrašu įsitraukė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis kreipėsi į „Vilniaus vandenų“ generalinį direktorių Marių Švaikauską, prašydamas pakomentuoti situaciją.

„Vilniaus vandenų“ vadovas sureagavo ir patikino, kad bus atliekami tyrimai, bus badoma nustatyti, iš kur į Nerį galėjo papulti teršalai.

„Kas yra prie išleistuvo, vizualiai nustatyti negalime. Matosi, kad dalelės lengvesnės ir laikosi vandens paviršiuje. Nuotekų valyklos procese sutrikimu taip pat nebuvo. Penktadienį Aplinkos apsaugos departamento specialistai paėmė tyrimus. Kol kas, nieko daugiau pasakyti negaliu.

Gavę tyrimo rezultatus, bandysime ieškoti, iš kur į nuotekų valyklą tokios dalelės galėjo pakliūti, nes ankščiau to nebuvo. Vėl gi, ypatingą dėmesį ir kontrolę ir toliau teikti gamybinėms teritorijoms ir jų perduodamomis nuotekomis. Priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys.

Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Išvalytų nuotekų kokybę tikrina ir kontroliuoja laboratorija.

Aišku, nepaisant šiandien veikiančių šiuolaikiškų dumblo apdorojimo įrenginių, daugelis nuotekų valymo įrenginių veikia jau daugiau nei 30 metų. 2019 spalio 1 d. paskelbėme nuotekų valyklos rekonstrukcijos konkursą. Vasarą tikimės pradėti rekonstrukcijos darbus“, – situaciją komentavo M. Švaikauskas.

Lenkijoje praėjusią savaitę užfiksuotas 11-as nuo gruodžio pabaigos paukščių gripo protrūkis, nuo to laiko šioje šalyje sunaikinta apie 150 tūkst. paukščių.

„Jei šioms šalims nepavyks sustabdyti paukščių gripo plitimo, pavasarį migruojantys paukščiai gali atnešti gripą ir pas mus“, – perspėjo Estijos tarnybos atstovė Hele Mai Sammel.

Paukščių gripas – labai užkrečiama ūminė virusinė laukinių ir naminių paukščių liga, tačiau virusas H5N8 žmonėms pavojaus nekelia.

Sostinės Menų spaustuvėje sekmadienio vakarą buvo paskelbti filmai, pelnę geriausio vaidybinio, animacinio, dokumentinio bei geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulus. Dar dviem, labiausiai įsiminusiems kino darbams, atiteko specialieji žiuri komisijos paminėjimai.

Šiemet trumpametražių filmų festivalis kino salių duris atvėrė net 6 Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje. Sausio 16-19 dienomis dėl geriausių filmų 6 tarptautinėse ir 2 nacionalinėse konkursinėse programose varžėsi 41 kino darbas. Filmus vertino tarptautinė komisija, kurią šiemet sudarė režisierė Aistė Žegulytė (Lietuva), tarptautinio „Ansi” animacinių filmų festivalio (CITIA) programos sudarytojas Sébastien Sperer (Prancūzija) bei apdovanojimais įvertinta prodiuserė, nekomercinio kino gamybos kompanijos „Mindwax“ vadovė Dora Nedeczky (Vengrija).

Tarptautinėje konkursinėje festivalio programoje geriausiu vaidybiniu filmu pripažintas režisierės Mathilde Delaunay filmas „Nuklydusi mergina” (Prancūzija), sužavėjęs komisiją unikalia estetika, galingu kinematografiniu ir garsų pasauliu, 16 mm juostoje atskleidžiant organišką ir paslaptingą moteriškumo esmę.

Geriausias animacinio filmo apdovanojimas skirtas siurrealistiniam ir širdį šildančiam tėvo ir sūnaus santykių portretui – režisieriaus Jon Frickey filmui „Katino dienos” (Vokietija/Japonija). Darbas savo naiviu, tačiau moderniu stiliumi, savitai tyrinėja įvairovę ir tapatumą.

Už aštrią kino kalbą ir gerai kontroliuojamą autoironiją žmogaus ir gyvūno santykių perspektyvoje, geriausiu dokumentiniu filmu paskelbtas jauno Lenkijos režisieriaus Karol Lindholm filmas „Liūto viduje” (Lenkija). Šis filmas praėjusiais metais pelnė ne vieną geriausio trumpametražio bei dokumentinio filmo apdovanojimą įvairiuose konkursų ir festivalių programose visame pasaulyje.

Specialus žiūri paminėjimas skirtas praėjusiais metais tarptautiniame Toronto filmų festivalyje pristatytam ryškiam režisieriaus Teemu Niukkanen filmui „Ar tu alkanas?” (Suomija), kuriame nepaprastai linksmai bei labai šiuolaikiškai vaizduojami švelnūs motinos ir sūnaus santykiai.

Festivalio žiuri nuoširdžiai džiaugėsi stipria lietuviškų filmų programa ir prisipažino, jog buvo be galo sunku išrinkti vieną geriausią lietuvišką filmą.

Nacionaliniame konkurse geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulas atiteko režisierės Skirmantos Jakaitės animacijai „Žonglierius”. Festivalio komisiją filmas sužavėjo unikaliu stiliumi, stebinančiu muzikos ir garso dizainu, kuriant įtaigią atmosferą. Šios nominacijos nugalėtoją apdovanojo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, įteikdamas 1000 eurų vertės piniginį prizą.

Po ilgų žiuri diskusijų buvo priimtas sprendimas skirti specialų paminėjimą lietuviškam filmui, kuris už labai jautrų žvilgsnį į gyvybės trapumą, materijos laikinumą, grožį atiteko režisierės

Marijos Stonytės filmui „Vienas gyvenimas”. Filmas, prabylantis tema, kurią šiais laikais esame išstūmę iš savo sąmonės, pasak žiuri narių, išsiskyrė nuoširdumu, paprastumu ir stipria kino metafora.

Festivalio apdovanojimus pelnę filmai bus rodomi specialiuose seansuose sostinėje: sausio 20 d. 18:30 val. kino teatre „Pasaka” ir sausio 21 d. 19 val. kino centre „Skalvija”.

Drauge – stipresni

Jau septynerius metus Tomas yra seniausio Lietuvoje – Kauno "Rotaract" klubo narys. Šią tarptautinę nepolitinę jaunimo organizaciją jis pasirinko pasekęs vieno verslo kolegos pavyzdžiu.

"Kai pirmus kartus apsilankiau klubo susirinkimuose, padarė įspūdį čia susibūrusių jaunų žmonių pilietiškumas, gerų darbų laukas", – motyvuoja apsisprendimą 2012 m. įsilieti į klubo, buriančio 18–30 metų rotaraktiečius, veiklą.

Tiesa, medžių priežiūros versle dirbantis T.Ivanauskas dėl įmonės plėtros reikalų kuriam laikui buvo atitolęs nuo klubo reikalų, tačiau dabar jiems skiria visą savo laisvalaikį.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Itin intensyvus buvo šventinis laikotarpis, kai jaunuoliai sukūrė tikrą Kalėdų stebuklą stokojantiems – nuo vaikų iš nepriteklius patiriančių šeimų iki vienišų senelių ir beglobių gyvūnų.

"Įsitikinome, kad judame teisinga kryptimi, – apibendrina jau penktus metus vykdomą projektą "Eglutės". – Mums tai paskatinimas auginti projektą ir skleisti žinią, kad drauge daromi geri darbai sušildo daugiau širdžių."

Kaune vykdomas projektas "Eglutės" ypatingas tuo, kad prisidėti prie jo gali visi miestiečiai. Eglutės puošiamos ne tik žaisliukais, bet ir kalėdiniais troškimais, kuriuos galima išpildyti. "Prieš trejus metus pastatėme vieną norų eglutę Kauno arkikatedroje bazilikoje, prieš dvejus metus – dvi eglutes, praeitais metais – šešias visame mieste, o šiais stovėjo net septynios", – pristato gerumo diagramą.

Norintiems įsijungti į šią akciją tereikėjo nusikabinti atviruką nuo eglutės, išpildyti jame užrašytą norą – nupirkti pageidaujamą daiktą ir pristatyti jį į tam skirtas vietas. Visas dovanas organizatoriams nuvežė projekto "Eglutės" dalyviai, o šią savaitę labdara iškeliavo pas jos gavėjus.

"Ačiū visiems geradariams. Išpildėme 171 vaiko, dešimties senelių svajones, palengvinome 39 beglobių šunų gyvenimą", – džiaugiasi šiųmetės akcijos rezultatu "Rotaract" atstovas.

Gerumo estafetė

Koks jausmas apima regint džiuginančius rezultatus? "Gerumas, lengvumas, pasitenkinimas, pasitikėjimas, – atsakingai ieško žodžių. – Kitąmet galėsime pastatyti dar daugiau norų eglučių ir, ko nespėjome šiemet, – išplėsti projektą į užsienį."

Neslepiu suglumimo: paprastai užsienyje gyvenantys lietuviai padeda tautiečiams, o kuo mes jiems galime padėti? "Šio projekto esmė platesnė – mes norime ne dovanoti jiems daiktų, o paskatinti gerumo iniciatyvas savo bendruomenėse. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse yra žmonių, kuriems reikalinga parama. Galbūt užsienio "Rotaract" klubai noriai perimtų šią gerumo estafetę", – paaiškina projekto plėtrą T.Ivanauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gerumo estafetę perima ir patys kauniečiai. Štai sostinės "Rotaract" klubas juos įkvėpė prisijungti prie paramos projekto "Pirmoji kuprinė". Vilniečiai, šį projektą vykdantys jau trejus metus, vien 2019 m. parengė mokyklai 70 pirmokų, už 13 tūkst. eurų nupirkę jiems būtinųjų mokymosi reikmenų ir būtinų mokyklai daiktų.

"Nutarėme prisidėti prie šio projekto. Tai labai prasminga pagalba – padėti suruošti į mokyklą stokojančių šeimų vaikus. Paskaičiuota, kad suruošti pirmoką į mokyklą prireikia iki 200 eurų. Daugeliui šeimų tai dideli pinigai. Vilniaus "Rotaract" klubas pirmokus atrinko bendradarbiaudamas su įvairių Lietuvos regionų, kuriuose skurdas, nedarbo lygis ir socialinės problemos šeimose yra didžiausias, socialiniais darbuotojais", – pasakoja apie dar vieną prasmingą veiklą.

Jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime.

Įkvepiantys pavyzdžiai

"Jei mes padarome kažką gera, tai virsta geru ir mūsų pačių gyvenime, – neabejoja Tomas, atjautos geną paveldėjęs iš šeimos. – Mano tėvai visada tuo tikėjo. Nors tėtis – stalius, o mama – mokytoja, jie visą gyvenimą rasdavo galimybių aukoti. Ne tūkstančiais, bet kiek galėdami – pinigais, daiktais. Augdamas ir aš supratau, kaip svarbu dalytis."

Pastebėti esantį šalia, ištiesti pagalbos ranką išmoko ir Tomas su sese. Savo šeimos kol kas nesukūręs jaunas vyras žino – kai turės, ir joje puoselės tas pačias vertybes. Išsigryninti svarbiausias gyvenimo vertybes padėjo ir rotariečiai.

Tomas pasakoja apie dar vieną projektą "Rotary akademija", kurio naudą patyrė ir pats. "Šiuo projektu siekiama prisidėti prie jauno žmogaus asmenybės vystymosi, drąsinti jį pavyzdžiu. Geriausi įvairių veiklos sričių profesionalai, sukaupę verslo, profesinės ir gyvenimiškos patirties, padeda jaunuoliams atrasti save, šviestis, vystyti savo gabumus. Man toks žmogus buvo ir yra mentorius, kurį pažinau dalyvaudamas kitame mentorystės projekte, – Karolis Karalevičius. Jis padėjo ne tik gauti atsakymus į profesinius klausimus, bet ir išspręsti sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Iš dalies dėl jo pasirinkau tokią aktyvią poziciją", – vertina gautą galimybę mokytis ne iš vadovėlių, bet iš autoritetų.

Provokuojamas pasvarstyti, ar gerumas šiomis dienomis netampa parodomasis, ar geri darbai neturėtų būti daromi tyliai, Tomas turi tvirtą nuomonę. "Bet kokia parama – tyli ar parodomoji – yra geriau nei jokia. Kita vertus, viešumas kartais gali būti ir labai naudingas. Paskleidus žinią apie kokią nors akciją, lengviau pritraukti paramos, paskatinti žmones prisijungti. Tai kaip sniego gniūžtė – didėja ritinama", – randa paprastą paaiškinimą, kodėl kiekvieno žmogaus gyvenime turėtų rusenti gerumo kibirkštis.

Dauningo gatvė pranešė, jog B. Johsonas Rusijos prezidentui Berlyne sakė, kad santykiai tarp Maskvos ir Londono nebus normalūs, kol Rusija nenutrauks destabilizuojančios veiklos.

Abiejų valstybių lyderiai Berlyne dalyvauja daugiašaliame susitikime krizei Libijoje aptarti.

Anot Jungtinės Karalystės premjero biuro, B. Johnsonas „aiškiai pasakė, kad Britanijos pozicija dėl Solsberio išpuolio nesikeičia – tai buvo neapgalvotas cheminio ginklo panaudojimas ir begėdiškas bandymas nužudyti nekaltus žmones“.

„Jis sakė, kad tokia ataka negali pasikartoti“, – nurodė Dauningo gatvė.

Rusija atmeta kaltinimus, kad karinės žvalgybos GRU pareigūnai panaudojo stiprų cheminį ginklą, kad apnuodytų S. Skripalį už darbą su Britanijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybomis.

S. Skripalis ir jo dukra po išpuolio praleido kelias dienas komoje, tačiau išpuolį išgyveno ir iki šiol slepiasi.

Anot B. Johnsono biuro, britų premjeras V. Putinui pasakė, kad „jie abu turi atsakomybę spręsti tarptautinio saugumo, įskaitant situaciją Libijoje, Sirijoje, Irake ir Irane, klausimus“.

Tačiau ministras pirmininkas taip pat davė aiškiai suprasti, kad šis dialogas nereiškia, jog Londono santykiai su Kremliumi normalizavosi.

„Ministras pirmininkas sakė, kad dvišaliai santykiai netaps normalūs, kol Rusija nenutrauks destabilizuojančios veiklos, grasinančios Jungtinei Karalystei ir mūsų sąjungininkėms“.

Šalies čempiono titulą prieš savaitę apgynęs kaunietis nesumažino apsukų – Niukiobinge Eividas nukalė keturias pergales ir pasidabino aukso medaliu. Šiek tiek nuotaiką aptemdė nesėkmė dvikovoje su Emiliu Sandahliu (2:3) iš Švedijos, tačiau galutinėje įskaitoje pagal papildomus kriterijus lietuvis savo svoryje aplenkė visus 16-ka varžovų, tame tarpe ir dėl lyderystės svoryje konkuravusius Julių Matuzevičių (11 vieta) ir Martyną Nemsevičių (13 vieta).

Kitose kovose E.Stankevičius įveikė Danijos atstovą Turpalą Bisultanovą (10:1), čeką Petrą Novaką (5:0), o finale parklupdė Europos čempionato prizininką švedą Zakariasą Bergą (10:6).

Iki prizininkų pakylos kiek pritrūko Viliui Laurinaičiui. Joniškietis svorio iki 97 kilogramų mažajame finale nusileido austrui Danieliui Gastlui ir liko ketvirtoje vietoje (18 dalyvių). Apskritai, Vilius grūmėsi šešis kartus ir iškovojo keturias pergales.

Tokią pat, ketvirtą vietą svoryje iki 63 kilogramų užėmė ir Justas Petravičius (63 kg; 7 dalyviai), jo komandos draugas Justas Liaugminas liko šeštas.

Gan aukštoje pozicijoje turnyrą baigė Arminas Lygnugaris. Jaunajam lietuviui dvikovos klostėsi parankiai, kol burtų valia keliai nesuvedė su Danijai atstovaujančiu Europos čempionu Rajbeku Bisultanovu. Tituluotas varžovas įrodė savo pranašumą, o Arminas galutinėje įskaitoje svorio kategorijoje iki 82 kilogramų liko septintoje pozicijoje (15 dalyvių).

Kur kas aukščiau, nei į dešimtą vietą, galėjo palypėti Kristupas Šleiva (67 kg; 23 dalyviai). Pirmame rate panevėžietis rezultatu 9:0 įveikė pasaulio čempionato 5-os vietos laimėtoją Danielą Janecicių iš Kroatijos, o kitame etape taip pat aiškia persvara pranoko ukrainietį Bohdaną Koverniuką. Tiesa, kovoje su Ukrainos atletu Kristupas patyrė lengvą sprando traumą, todėl treneriai patausoti atletą ir neleido jam tęsti varžybų. Šiame svoryje Konstantinas Kešanidis užėmė 13-tą, o Ričardas Ivanovas 21 vietas.

Supergaliūnų divizijoje mėginantis apsiprasti Romas Fridrikas (130 kg) iškovojo vieną pergalę ir patyrė du pralaimėjimus bei tenkinosi 10-ąja vieta (16 dalyvių).

Paulius Galkinas svoryje iki 77 kilogramų užėmė 14 vietą (23 dalyviai), o Titas Kerševičius (72 kg; 19 dayvių) liko 17 vietoje.

Tarptautiniame turnyre Danijoje kovojo 151 atletas iš 16-os valstybių.

Nors Chimkų komanda dominavo rungtynėse, o po pertraukos turėjo 14 taškų pranašumą, mačas vyko atkakliai iki pat paskutinių sekundžių.

Galiausiai „Chimki“, kuriame su R.Kurtinaičiu dirba dar keturi lietuviai, šventė pergalę 91:87.

Šeimininkų lyderis Aleksejus Švedas buvo rezultatyviausias, pelnęs 23 taškus ir atlikęs 9 rezultatyvius perdavimus.

Jeremy Evansas pridėjo 21 tašką, Devinas Bookeris ir Anthony Gillas po 10.

„Jenisej“ komandai Denisas Zacahrovas pelnė 26 taškus, buvęs „Ryto“ puolėjas Tomislavas Zubičičius surinko 14 taškų ir 13 atkovotų kamuolių.

Po pergalės prieš šeštoje vietoje esantį Krasnojarsko klubą R.Kurtinaitis su komanda lieka VTB Jungtinės lygos viršūnėje. „Chimki“ trimis pergalėmis lenkia artimiausius persekiotojus – Maskvos CSKA ir Krasnodaro „Lokomotiv“ (10-4).

Jau pirmoje atakoje ledus pralaužė Edgaras Ulanovas, tačiau tada sekė trys tuščios minutės ir svečių susikrautas pranašumas – 2:9. Tuomet tritaškius suleido E.Ulanovas ir Artūras Milaknis, vos tik žengęs aikštelėn rezultatą 11:11 lygino pražangos nepaisęs K.C. Riversas. Iš toli prisitaikęs Rokas Jokubaitis čia pat dar ir pridėjo dvitaškį bei Lietuvos čempionai jau pirmavo 16:11. Šeimininkų ataką išgelbėjo kamuolį puolime ėmęs Paulius Jankūnas, o skaičius 23:17 po pirmųjų dešimties minučių fiksavo šiauliečius greitais išpuoliais baudęs K.C. Riversas.

Antrasis kėlinys startavo kauniečių klaidomis, kurias išnaudoję „Šiauliai“ atstatė pusiausvyrą – 23:23. Aikštėje įsivyravęs chaosas į naudą išėjo krepšį dėjimu sudrebinusiam Jockui Landale‘ui, antrą progą sukūrė E.Ulanovas, bet priekyje 30:36 jau buvo svečiai. Komandai ne pačiu lengviausiu metu iniciatyvos ėmėsi vienas taškus rinkęs E.Ulanovas, tačiau į rūbinę pirmaudami 37:43 keliavo tarsi ant sparnų rungtyniavę varžovai.

Pirmuosius savo taškus rinko aktyviai sužaidę Zachas LeDay ir Lukas Lekavičius, tačiau svečiai krovėsi dviženklę persvarą 43:54. Ketvirčiui įpusėjus iš vidutinio nuotolio pataikė P.Jankūnas, bet „Šiaulių“ komanda toliau tvirtai kontroliavo situaciją – 47:57. Kėliniui einant į pabaigą tritaškius realizavo A.Milaknis ir P.Jankūnas, greitoje atakoje atsilikimą iki 55:60 mažino Z.LeDay. Per likusią trečiojo kėlinio minutę baudas sumetė Z.LeDay – 57:63.

Lemiamo kėlinio pradžioje deficitą iki 68:70 švelnino iš toli iššovę A.Milaknis ir Z.LeDay. Antroje kėlinuko pusėje taškų sąskaitą nuo baudų metimų linijos atsidarė Thomasas Walkupas, bet trys Evaldo Šaulio tritaškiai spraudė žalgiriečius į kampą – 70:81. Baudas sumetė Z.LeDay, tritaškiu ginklų sudėti neketino A.Milaknis – 75:81. Dar daugiau intrigos įnešė greitą tritaškį likus 40 sekundžių paleidęs bei atsilikimą iki 78:81 rėžęs L.Lekavičius. Dėjimu krepšį patikrino Z.LeDay, įspūdingą tritaškį paleido vilties palikęs A.Milaknis – 83:84. Per likusias 6 sekundes svečiai įmetė baudų metimus, L.Lekavičiaus tolimas šūvis tikslo nepasiekė ir Lietuvos čempionai patyrė pirmąjį pralaimėjimą savų žiūrovų akivaizdoje rezultatu 83:86.

„Žalgiris“: A.Milaknis 18 (6/10 trit.), Z.LeDay 17, E.Ulanovas 15 (8 atk. kam.), K.C. Riversas 8, P.Jankūnas 8, L.Lekavičius 7 (5 rez. perd.), R.Jokubaitis 6, T.Walkupas 2 (6 rez. perd.), J.Landale‘as 2, M.Gebenas 0, N.Hayesas 0.

„Šiauliai“: E.Šaulys 20 (3/7 trit., 6 atk. kam., 4 rez. perd., 2 per. kam.), A.Urbonas 17 (5/6 dvit., 6 rez. perd.), R.Gustys 14 (5/7 dvit., 10 atk. kam.), A.Ūdras 14, J.Furmanavičius 10 (2 per. kam.).