Moteris pirtyje apdegė veidą

Gyventoja apdegė veidą, ranką, koją, rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje.

Pranešimas apie nelaimę Gudžiūnų seniūnijos Devynduonių kaimo Jurgio Lebedžio gatvėje gautas sausio 26 d. 19.57 val.

Atvykus ugniagesiams žmonės gaisrą buvo užgesinę. Toliau buvo atliekama žvalgyba pirties patalpoje, ardoma siena, perpilama vandeniu. Pirties pastatas sublokuotas su šiltnamiu.

Galima išvengti

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rūtenis Lapė atkreipia dėmesį, kad didžiosios dalies gaisrų galima išvengti įdedant bent minimalias pastangas ir pasitelkiant sąmoningumą nenumoti ranka į, atrodytų, galbūt smulkmenas. Paprasčiau ir pigiau išvengti nei užgesinti ar bandyti namus ar kitą pastatą atstatyti, kai juos jau nuniokojęs gaisras.

Pernai degė 137 pirtys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje degė 137 pirtys.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,2 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,6 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,3 proc.).

2025 m. Lietuvoje kilo 7950 gaisrų, kuriuose žuvo 70 žmonių, o 155 gyventojai patyrė traumų.

Palyginti su 2024 m., kai kilo 7667 gaisrai, o gaisruose žuvo 85 žmonės, iš jų 2 vaikai, gaisrų pernai kilo 3,7 proc. daugiau, tačiau juose žuvusiųjų – 17,6 proc. mažiau.

Kada daugiausiai nelaimių?

Pernai pavyko išvengti vaikų žūčių gaisruose. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 98 gyventojus, iš jų – du vaikus, 528 pastatus, 98 transporto priemones, 1442 gyvūnus.

2025 m. kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. 2024 m. tokių gaisrų buvo aštuoni.

Kauno apskrityje gaisruose pernai žuvo aštuoni žmonės. Iš jų penki – Kauno mieste.

Daugiausiai – 23 gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų aštuoni – Vilniaus rajone, šeši – Vilniaus mieste), dešimt – Panevėžio apskrityje (iš jų keturi – Panevėžio mieste, po tris – Biržų ir Panevėžio rajonuose), po aštuonis – Kauno ir Alytaus apskrityse, septyni – Šiaulių apskrityje, šeši – Klaipėdos apskrityje, penki – Utenos apskrityje, du – Marijampolės apskrityje, vienas – Telšių apskrityje, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti.

Gaisruose žūva daugiau vyrų nei moterų. Daugiausiai tragiškų nelaimių nutinka pirmadieniais.

Pavojingiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 5 val. ryto. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.