Našlė nusivylė teisėsauga: nustebino gauti atsakymai po vyro mirties | kl.lt

NAŠLĖ NUSIVYLĖ TEISĖSAUGA: NUSTEBINO GAUTI ATSAKYMAI PO VYRO MIRTIES

Kaunietė Rūta Andriukaitienė pernai spalį palaidojo savo sutuoktinį. Moteris įsitikinusi, kad širdis vyrui sustreikavo po išvakarėse įvykusio konflikto. Prokurorams pasirodė kitaip. Negana to, jie nesiima aiškintis ir paties konflikto, kurio dalyviai net neapklausti.

Netyrė nusikalstamos veikos

Sutuoktinio Andriaus Andriukaičio mirties aplinkybių paveikslą sudėliojusi žmona R.Andriukaitienė kreipėsi į prokuratūrą dėl vyro mirties priežasties nustatymo. Moteris įsitikinusi, kad silpnos sveikatos sutuoktiniui pakenkė konfliktas, per kurį jis buvo sužalotas. Jis įvyko su nuomininkais dėl patalpų.

Tiesa, R.Andriukaitienės beveik nenustebino prokurorų atsakymas, paremtas ekspertų išvadomis, kad vyras "sirgo išemine širdies liga, mirė nuo aortos pilvinės dalies sluoksniuojančios aneurizmos".

Pernai spalį įvykio metu jam padaryti rankos sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris jo mirčiai įtakos neturėjo. Pasak R.Andriukaitienės, žmogiškai suprantama, kad ne pirštai, o nervinė įtampa, patirta konflikto metu, galėjo turėti įtakos.

Yra dar vienas niuansas. Moteris niekaip negali suprasti, kaip prokurorai atliko tyrimą, neapklausę pagrindinių konflikto dalyvių.

"Net jei atmestume Andriaus mirtį, prokurorė aiškiai rašo, kad konflikto metu padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai kodėl ši dalis dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos liko užmiršta", – retoriškai klausė R.Andriukaitienė.

Ji svarsto, kad pagal teisėsaugos veiksmus peršasi išvada – žmogus mirė ir su juo užmarštin nueina bet kokie veiksmai, kurių kaltininkai gali vaikštinėti aukštai iškėlę galvas ir nesiskaityti su aplinkiniais.

Žmogus mirė ir su juo užmarštin nueina bet kokie veiksmai, kurių kaltininkai gali vaikštinėti aukštai iškėlę galvas ir nesiskaityti su aplinkiniais.

Lemtingas susistumdymas

"Kauno diena" rašė, kad pernai spalio 25 d. apie  A.Andriukaitis kartu su dukra Rūta Une Andriukaityte atvyko į patalpas Jonavos gatvėje ir pamatė, kaip Neringa Juozaitytė-Dambrauskienė kartu su vyru bei dviem pagalbiniais darbininkais neša iš nuomotų patalpų daiktus ir krauna į VW markės baltos spalvos krovininį automobilį.

Tarp N.Juozaitytės-Dambrauskienės vadovaujamos bendrovės sporto klubo "Sau" ir A.Andriukaičio vadovaujamos bendrovės "Intermaks salonas" dar 2014 m. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Sporto klubui  tinkamai jos nevykdant, sutartis buvo nutraukta, o skola priteista Kauno apylinkės teismo.

Tad pamatęs išvežamą inventorių A.Andriukaitis suprato, kad buvę nuomininkai ketina išsivežti paskutinį garantą bent daliai skolos išieškoti. R.Andriukaitienė pasakojo, kad jos vyras, siekdamas sukliudyti inventoriaus išvežimui, norėjo užrakinti patalpų duris.

N.Juozaitytės-Dambrauskienės vyras bandė atimti raktus, užlaužė A.Andriukaičiui rankos pirštą. Jis puolė skambinti į policiją. N.Juozaitytės-Dambrauskienės vyras atėmė iš jo telefoną ir pastūmė taip, kad A.Andriukaitis parkrito, ėmė šauktis pagalbos. A.Andriukaitis buvo silpnos sveikatos, turėjo antrą neįgalumo grupę, buvo patyręs insultą ir infarktą, sunkiai vaikščiojo dėl vienos trumpesnės kojos.

Nežymus – nenusikaltimas?

Pirmą kartą padėti A. Andriukaičiui Greitosios medicinos pagalbos medikai skubėjo į Jonavos gatvę. Kitą rytą jau dvi medikų brigados gaivino vyrą, tačiau jų pastangos buvo perniek. A.Andriukaitis mirė.

R.Andriukaitienė teigia, kad savaime suprantama, jog didesnis susijaudinimas širdies liga sergančiam žmogui sveikatos neprideda. Moteris sutiko, kad vyro mirtį susieti su išvakarėse įvykusiu konfliktu sudėtinga.

Tik esą stebina Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės nutarime išdėstyti ikiteisminio tyrimo A.Andriukaičio mirties priežasčiai nustatyti aprašyti veiksmai: apklausta daugybė liudytojų, nuomojusių patalpas tame pačiame pastate, tačiau nei N.Juozaitytė-Dambrauskienė, nei jos sutuoktinis, tiesiogiai dalyvavę konflikte, neapklausti.

Prokuratūra aiškina, kad šie asmenys nebuvo apklausti, nes su A.Andriukaičio mirtimi nėra susiję. Jie dalyvavo konflikte, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pamiršo pareigą?

Prokuratūros pozicija glumina – esą prokurorės L.Bereikaitės vadovaujamas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Kauno apskrities Žaliakalnio policijos komisariate, buvo dėl A.Andriukaičio mirties priežasties nustatymo, o ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl konflikto ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nors policija buvo nuvykusi į įvykio vietą ir informaciją apie jį turėjo.

R.Andriukaitienei ir užkliūna būtent tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis įpareigoja atskleisti nusikalstamą veiką. Jis skelbia, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

"Kalbant būtent apie šį konkretų atvejį, prokurorė neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes pagal A.Andriukaičio pranešimą 2017 m. spalio 25 d. į įvykio vietą Jonavos gatvėje buvo nuvykę policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį", – informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė.

Formalus požiūris

Ugnį nuo savęs prokuratūra nukreipė į policiją. Policijos atstovė spaudai informavo, kad konflikto dieną ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, negavus nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Reaguojant į gautą pranešimą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas, kuris buvo susietas su kitą dieną pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl vyro mirties priežasties nustatymo.

"Gavus teismo medicinos ekspertų išvadą, kad asmuo mirė dėl ligos, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas", – informavo policija.

"Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kad Andriaus sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, neturėjęs įtakos mirčiai. Taigi, yra konstatuotas faktas, kad sužalojimas buvo padarytas. Viskas vyko viešoje vietoje. Todėl ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aiškinamasi dėl asmens ar asmenų, padariusių sužalojimus, bei vertinama jų atsakomybė", – teisėsaugos formaliu tyrimu stebėjosi R.Andriukaitienė.

Ji stebisi, kad tiesioginiai konflikto dalyviai – įsiskolinę nuomininkai nebuvo net pabarti už nederamą elgesį viešoje vietoje su silpnos sveikatos jos sutuoktiniu.

Rašyti komentarą
Komentarai (17)

minde

boba reikejo paprastesne surast nes davare su savo islepimu visalaik buvo mazi a tai nuo srteso uzsilrenke.

kai silpna sveikata

reikia galvoti,kas svarbiau:turtai,ar gyvybe. a.a dabar. zmonai irgi linkiu tausoti sveikata.

Ot tai naujiena

Jau 27 metai teisėtvarka prisideda prie Lietuvos genocido. Strazbūre pasodinti savi ex komuniagos kurie ciniškai atmeta šį akivaizdų faktą. Prezidentai gina savus ex komuniagas ir net nesiruošia keisti teisėjų (kurie tai pabando - gauna apkaltą), o nė viena iš esamų partijų savo programose nesiūlo (o gal ex komunistai neleidžia siūlyt) 1. Prisiekusiųjų/tarėjų teismuose 2. Desovietizacijos. 3. Tiesioginės valdininkų atsakomybės už priimtus Lietuvai žalingus sprendimus 4. KGB archyvo laisvas priėjimas ir dingusių bylų paieška. 5. Peržiūret ir nubaust visus ex komunistus ir spekuliantus per 26 metus nusižengiant konstitucijai vykdžiusius Lietuvos genocidą (prichvatizavimai, teismuose nusikaltėlių, paleistuvių ir visokių iš-krypėlių gynimas suteikiant šiems išmokas ir butus, padorių šeimų naikinimas atimant jų vaikų išlaikymo lėšas (teis. Agurkienė), sveikų žmonių pripažinimas invalidais išmokant lėšas ir suteikiant sanatorijas ir 1000- čiai kitų tautos 21 a. genocido formos pavyzdžių...).
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS