Kalta sniego gniūžtė
Beveik trejus metus užtruko Pelėdnagių kaimo detektyvo tyrimas. Kaltinimai fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu pareikšti Kėdainių policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui Mindaugai Ylai ir jo sutuoktinei bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialistui Žygimantui Jachimovičiui.
Teismo posėdis uždaras, nes nukentėjusieji – trys nepilnamečiai, kuriuos dėl netinkamo elgesio naujametę naktį nutarė sudrausminti kaltinamųjų suole sėdintys suaugusieji.
2023 m. sausio 1-osios rytą į Kėdainių policiją dėl sumušto sūnaus kreipėsi vieno iš nukentėjusiųjų mama. Kadangi moteris įtariamuoju sūnaus sumušimu nurodė Kėdainių policijos pareigūną, dėl objektyvumo ikiteisminis tyrimas iš Kėdainių buvo perduotas Jonavos policijai.
Į bylos medžiagą sugulė duomenys, kad policininkas M. Yla, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kilusio žodinio konflikto su nepilnamečiais panaudojo fizinį smurtą prieš vaikus. Konfliktas su paaugliais kilo dėl į pareigūno gyvenamojo namo langą mestos sniego gniūžtės.
Apklausiami paaugliai tyrėjams nurodė, kad susirinko Pelėdnagių kaimo baro terasoje stebėti fejerverkų. Artėjant vidurnakčiui jaunuolių kompanija patraukė kaimo eglutės link. Beeinant kažkuris sviedė sniego gniūžtę į pareigūno namo langą. Visi pasileido bėgti – vieni vienur, kiti kitur. Galiausiai vėl susirinko baro terasoje.
Netrukus pasirodė pusnuogis M. Yla su draugu, kaip vėliau paaiškėjo, taip pat policijos pareigūnu Ž. Jachimovičiumi. Vyrai buvo nepatenkinti, pareigūnams netinkama leksika pasikalbėjo su keliais terasoje buvusiais nepilnamečiais. Tačiau žodžių nepakako. Tyrėjų užfiksuotuose vaikų parodymuose minimi smūgiai kumščiu į galvą, spyriai kojomis, stumdymas. Tokia egzekucija vyko kelis kartus. Veiksmas iš baro terasos persikėlė prie pareigūno namų, kurie yra visai netoli. Spyriais į koją prisijungė ir pareigūno sutuoktinė. Iš namo į gatvę sugužėjo ten buvę svečiai, kurių akivaizdoje vaikai ir toliau buvo barami. Labiausiai kliuvo už tai, kad neva buvo išdaužtas namo langas, bet vaikai tikino nei matę, nei girdėję, kad dužo langas.
Kaltinamieji nekalti?
Kitokią įvykių versiją pateikė M. Ylos namuose svečiavęsi žmonės – esą policininkas viso labo siekė išsiaiškinti, kas metė sniego gniūžtę į langą ir jį išdaužė, o į mandagią pareigūno kalbą jaunuolių kompanija esą atsakinėjo nemandagiai, elgėsi įžūliai.
Nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažįsta ir nepripažino nuo pat šios istorijos pradžios. Esą mėgindami sprukti paaugliai patys griuvo, užsigavo, pametė telefoną. Policininkas M. Yla tyrėjams taip pat nurodė, kad konflikto su paaugliais metu buvo blaivus. Esą alkoholio pavartojo jau po įvykio, kai iškviestas kolegų ekipažas išvežė paauglius namo.
Nukentėjusių paauglių duodamus parodymus vertino ir apklausose dalyvavę teismo psichologai. Visų berniukų pasakojimai įvertinti kaip nuoseklūs, visų trijų vaikų nurodomos aplinkybės tarpusavyje sutapo.
Tačiau labiausiai šioje istorijoje į akis krinta nenoras aiškintis chuliganiškų įvykio aplinkybių. Pradžioje vangiai pradėtas, vėliau kelis kartus tyrimas buvo nutrauktas. Kai ikiteisminis tyrimas atrodė visiškai stringa tyrėjų girnose, „Kauno diena“ kalbėjosi su nukentėjusio nepilnamečio mama. Ji papasakojo, ką patyrė pati, ir tai, ką jai pasakojo tuo metu keturiolikmetis sūnus.
Visiškai nestebina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip sunkiai tiria šį nusikaltimą, nes tą naktį į įvykio vietą atvykę policininkai, kuriuos iškvietė M. Yla, atrodo, nė nematė reikalo aiškintis situacijos. Jie tiesiog parvežė vaikus namo.
Su „Kauno diena“ kalbėjusi vieno iš nukentėjusiųjų mama pasakojo, kad išėjusi į lauką pamatė prie policijos automobilio stovintį sūnų. „Padaviau dokumentus, pareigūnai ėmė pildyti. Jie pasakė, kad sūnus vaikščiojo gatvėje. Tačiau, jiems dar pildant dokumentus, vaikas pradėjo verkti ir pasakė, kad buvo sumuštas“, – pasakojo tuo metu keturiolikos metų vaiko mama.
Berniukas prie policijos pareigūnų ėmė pasakoti, kur, kada ir kaip viskas vyko. Mama pareikalavo nedelsiant važiuoti į įvykio, kur vaikas buvo sumuštas, vietą, bet, anot moters, pareigūnai nesutiko ir pasiūlė patiems aiškintis.
Vaikai jautė skausmą
Kaip jau minėta, kol byla pateko ant teisėjo stalo, ikiteisminis tyrimas buvo kelis kartus nutrauktas. Buvo ir daugiau procesinių pažeidimų, kurių dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nepaisyta. O gal priešingai – tokį tyrėjų aplaidumą galbūt lėmė įtariamųjų užimamos pareigos.
Įstatymais aiškiai apibrėžta nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos tvarka, o esant prieštaravimų tarp parodymų yra pagrindas kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nepilnamečių apklausos. Tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė įtariamiesiems dalyvauti apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pasinaudoti teise užduoti klausimų. Nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai užfiksuoti per apklausą policijoje, o jokių veiksmų siekiant pašalinti prieštaravimus nebuvo atlikta.
Įstatymais apibrėžta apklausa įvyko gerokai vėliau. Nukentėjusių paauglių duodamus parodymus vertino ir apklausose dalyvavę teismo psichologai. Visų berniukų pasakojimai įvertinti kaip nuoseklūs, visų trijų vaikų nurodomos aplinkybės tarpusavyje sutapo.
Vaikai tiksliai nurodė juos mušusių asmenų požymius, kiekvieno asmens atliekamus veiksmus, jų pasakytus žodžius, judėjimo trajektorijas. Taip pat visi vaikai nurodė jiems padarytus sužalojimus.
Psichologų vertinimu, vaikų neverbalinė kalba derėjo su jų sakomais žodžiais. Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad vaikai sakė tiesą. Taip pat nėra požymių, kad vaikų pasakojimams kas nors būtų daręs įtaką.
Vieną iš nukentėjusiųjų apžiūrėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistai, tačiau ši apžiūra vyko praėjus trims dienoms po įvykio. Ekspertė nurodė, kad jei sužalojimai buvo ne itin stiprūs, jie galėjo išnykti.
Kauno klinikų, kur vienas iš sumuštų vaikų atsidūrė dar tą pačią naktį, dokumentuose nurodyta, kad liečiant skruostą jautė skausmą. Teismo ekspertai neatmeta tikimybės, kad galėjo būti ir daugiau tokių dalykų – vaikai galėjo jausti skausmą ir be matomų išorinių požymių.
Teismo medicinos tarnybos specialistai fiksuoja vaikų parodymus apie tai, kad buvo pargriauti smūgiu koja į koją, spardyti, gavo kumščiu į pilvą, galvą, buvo tampomi už ausies. Ryškių išorinių sužalojimo požymių išvengta, tačiau ekspertai nurodo, kad vaikai galėjo jausti skausmą.
Pradėta nagrinėti
Tyrimas užtruko ilgai, bet vis dėlto byla pasiekė teismą. Kauno apylinkės teismo Jonavos teismo rūmuose neviešame teismo posėdyje nagrinėjama byla, kurią galima pavadinti taip: nepilnamečiai – prieš policininkus.
Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė patvirtino, kad pradėtas įrodymų tyrimas ir paskelbtas kaltinamasis aktas.
Tyrėjų užfiksuotuose vaikų parodymuose minimi smūgiai kumščiu į galvą, spyriai kojomis, stumdymas. Tokia suaugusiųjų vykdoma egzekucija vyko kelis kartus.
„Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas pateikė teismui civilinį ieškinį ir prašo pripažinti civiliniu ieškovu. Civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priimtas. Visi kaltinamieji kaltais neprisipažįsta. Kaltinamieji pareiškė, kad parodymus duos po visų apklausų, – „Kauno dieną“ informavo teismo atstovė. – Įrodymų tyrimo eiga: bus apklausiami nukentėjusieji, įstatyminiai atstovai, liudytojai, specialistai, kaltinamieji.“
Į teismo posėdį atvyko tik vienas iš trijų nukentėjusių paauglių. Ikiteisminio tyrimo metu paaugliai davė parodymus apie įvykį. Paprastai bylose pakanka paauglių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Gyvai į teismo posėdį jie kviečiami tik teismo sprendimu, esant būtinybei.
Naujausi komentarai