Kaip paskelbė teisėja Daina Dyburienė, teismas Nikolajui Silinui skyrė galutinę subendrintą trejų metų kalėjimo bausmę, Antonui Patrakovui – ketverius metus, o Konstantinui Venkovui – pustrečių metų laisvės atėmimo.
Jie pripažinti kaltais dėl visų inkriminuotų veikų – padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
Teismui įskaičius jų sulaikyme, suėmime ir pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo praėjusių metų spalio ir lapkričio, realiai jie turės atlikti apie 14 mėnesių trumpesnes laisvės atėmimo bausmes negu įvardytos.
A. Patrakovui teismas skyrė prokuroro pasiūlytą bausmę, N. Silinui ir K. Venkovui – pusmečiu švelnesnį įkalinimą, negu prašė valstybinis kaltintojas.
Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad bendrininkai N. Silinas ir A. Patrakovas vandališkais veiksmais prieš A. Ramanausko-Vanago paminklą, o K. Venkovas – surinkdamas informaciją apie šią ir kitas viešo pagerbimo vietas, padėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU interesais veikusiems asmenims veikti prieš Lietuvą.
Taip, anot teismo pranešimo, asmenys „kėlė grėsmę Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams – konstitucinei santvarkai, suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybos ir ekonomikos galiai“.
Nors visi trys kaltinamieji neigė talkinę Rusijos GRU, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmais padedantys kitai valstybei veikti prieš Lietuvos valstybę ir to siekė.
N. Silino atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl paminklo išniekinimo. Kitų kaltinamųjų atžvilgiu lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o visų trijų atsakomybę sunkino tai, kad jie veikė bendrininkaudami.
Teismas taip pat nustatė A. Patrakovui sunkesnę bendrininkavimo formą – veikimą su pagrindiniais nusikaltimų organizatoriais, kurių atžvilgiu atskiras ikiteisminis tyrimas.
„Bylos duomenys patvirtino, kad asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskiras, veikė kaip nusikalstamos veikos organizatoriai, jie planavo nusikalstamas veikas, paskirstė užduotis ir prižiūrėjo jų vykdymą“, – nuosprendį aiškino D. Dyburienė.
„Buvo įtrauktas A. Patrakovas, kuriam būdavo perduodami konkretūs nurodymai, taip pat susijęs su paminklo išniekinimu, taip pat kiti asmenys, atsakingi už vykdytojų paiešką“, – pažymėjo teisėja.
Kaip skelbė BNS, Merkinėje, Varėnos rajone, stovintis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui raudonais dažais buvo aplietas 2024-ųjų sausį.
Merkinės miesto muziejus byloje buvo pateikęs 5 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Jį teismas tenkino iš dalies, iš kaltinamųjų solidariai priteisęs 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes muziejus neįrodė turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
BNS rašė, kad paminklo Merkinėje išniekinimu kaltinami 2005-aisiais gimęs K. Venkovas, 1982-aisiais gimęs N. Silinas ir 1987-aisiais gimęs A. Patrakovas. Šis yra rusas, kiti du pripažintieji kaltais turi dvigubas Estijos ir Rusijos pilietybes.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.
1952–1953 metais jis pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.
(be temos)