Teismų sprendimais nėra patenkinti ir Vilčinskai, apskundę žemesnės instancijos teismo sprendimą.

„Mes pasakėm, kad iš ne teisės negali gimti teisė. Jeigu buvo panaikinta nutartis dėl neteisėtais veiksmais paimtų vaikų, tai ir visi po to priimti sprendimai yra neteisėtumo pratęsimas. Mes tikimės, kad Aukščiausiasis Teismas kažkiek apgins teisėtos valstybės statusą. Jeigu šis teismas mus paliks kaltais, tada pačios teisinės valstybės nėra“, – Eltai po LAT posėdžio sakė Mindaugas Vilčinskas.

Bylą pagal prokuratūros ir Vilčinskų kasacinius skundus trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo uždarame posėdyje.

„Mes skundėm. Prokuratūra nori mus nuteisti už tai, kad bandėme kirsti sieną. O mes skundėme, kad mus paliko kaltais, kad mes pagrobėme savo vaikus. Jeigu būtų išteisinę, kažkam prasidėtų baudžiamosios bylos. Palieki kaltais, atleidi, esą prarado pavojingumą. Bet koks pavojingumas buvo irgi nėra aišku. Lauksim žinių daugiau, nėra ką čia pasakyti“, – Eltai kalbėjo vyras, savo rankose laikydamas didelį pluoštą dokumentų. Juose – teismų nutartys dėl vaikų paėmimo, įvairūs raštai institucijoms.

 Jeigu būtų išteisinę, kažkam prasidėtų baudžiamosios bylos. 

Savo verdiktą minėtoje byloje LAT skelbs lapkričio 18 dieną. Sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

ELTA primena, 2023 metais, liepos 18 dieną, Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti tuomet 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Vilčinskus. Teisėsauga įtarė, kad tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Šiemet sausį Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Inga ir Mindaugas Vilčinskai buvo išteisinti dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną, kaip manoma, bandant su vaikais patekti į Baltarusiją – teismas prokuratūros skundo netenkino.

Apygardos teismas konstatavo, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Neteisėtą valstybės sienos perėjimą įstatymas priskiria prie nesunkių nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi neteisėtai pereiti valstybės sieną negali būti taikoma, paskelbė teismas.

Apeliacinį skundą pateikusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašė Vilčinskus pripažinti kaltais dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir abiem skirti 2 tūkst. 500 eurų dydžio baudas.

Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, kad duodami parodymus kaltinamieji buvo nenuoseklūs bei atsižvelgti į jų atliktų veiksmų kontekstą. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Gitana Kaupė su skundu kreipėsi į LAT.

Šioje byloje Vilčinskai iš pradžių buvo nuteisti, jie pripažino savo kaltę, byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant areštą ir jo vykdymą atidedant. Vėliau pora išsireikalavo žodinio bylos nagrinėjimo, teisme ėmė neigti kaltę.

Vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus, kaip įtariama, pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.