Sukrečianti scena
Kaip jau rašyta, konflikto tarp A. Bajerčiaus, kuriam netrukus sukaks 36-eri, ir G.V. kulminacijos liudytojais tapo transporto priemonių vairuotojai, važiavę vėlų pernykštės liepos 5-osios vakarą Savanorių prospektu ar Kovo 11-osios gatve. Jų sankirtoje tada nuo sužalojimų peiliu mirė jaunas vyras, kurio draugas, ieškodamas pagalbos, stabdė visus automobilius paeiliui.
Iki šios vietos G. V. atėjo jau sužalotas. Mirtinas konfliktas įvyko Kovo 11-osios gatvės 130a numerį turinčio daugiabučio, kuriame gyveno kaltinamasis žmogžudyste, kieme.
Liudytojai pasakojo, kad to, kuris blaškėsi, stabdydamas automobilius, draugas iš pradžių stovėjo, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Galiausiai atsigulė. Vieną automobilį jo draugui pavyko sustabdyti ir netrukus atvyko greitosios medikai bei gausios policijos pajėgos.
Tačiau specialiųjų tarnybų atstovams atgaivinti sukniubusiojo nepavyko. Jo kūne buvo konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad buvo du dūriai. Vienas – į krūtinę, kitas – į kaklą. Pataikyta į miego arteriją.
Kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu
Dėl nužudymo prieš teismą stojęs A. Bajerčius kaltinamas tą vakarą viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles bei visuotinai priimtas moralės normas, kaip pretekstą panaudodamas mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų triukšmavimą, tyčia dūrė peiliu į krūtinės sritį bei kaklą, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų. Baudžiamasis kodeksas už tai numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų.
A. Bajerčius jau vieną kartą teistas – 2018-aisiais už vagystę Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo skyręs ketverių metų laisvės apribojimą.
O po tos kruvinos pernykštės liepos nakties įvykių A. Bajerčius buvo sulaikytas tik po daugiau kaip pusantros paros. Tiek, anot teisėsaugininkų, truko intensyvios jo paieškos, pabėgus iš nusikaltimo vietos. Kol liepos 7-osios pavakarę Kauno policija sulaikė A. Bajerčių viename Šakių rajono kaime – jam nepriklausančioje sodyboje.
Grandininė reakcija
Pagarsinus vasarį teisme šios bylos kaltinamąjį aktą, A. Bajerčius iš karto sutiko duoti parodymus. Ir pradėjo juos nuo to, kad nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo velionio artimųjų. Nors tyčia jo nežudė – tik gynėsi.
Pagal A. Bajerčiaus teismui pateiktą to vakaro įvykių versiją, jis buvo labai tvankus, dėl ko buvo neįmanoma užsidaryti langų, o kieme triukšmavo keli neblaivūs asmenys, dėl kurių jo vaikai negalėjo užmigti. Todėl jis išėjo į savo balkoną septintajame aukšte ir paprašė triukšmadarių nusiraminti. Šie, tai išgirdę, pradėjo plūstis. Jis taip pat atsakė jiems keliais keiksmažodžiais. Tada triukšmadariai ėmė grasinti, kad ateis pas jį į namus. Anot A. Bajerčiaus, išsigandęs dėl vaikų saugumo, jis triukšmadariams atsakęs, kad nusileis žemyn pats. Tai padarius, jo laukė siurprizas: vos atidarius laiptinės duris, jam buvo papurkšta į akis kažkokios chemijos. Ir imta grasinti susidorojimu, teigiant, kad jis turi reikalų su gaujos atstovais.
Pavyko išmušti iš vėžių?
„Nieko nemačiau!“ – tokie buvo dažniausiai A. Bajerčiaus kartojami žodžiai jam pasakojant, kas buvo toliau. Jis teigė bandęs bėgti į šviesą – Savanorių prospekto link, bet už 15–20 metrų buvo sučiuptas ir mėgintas pargriauti. Tačiau susigrūmus pavyko išsisukti iš užpuolusio asmens gniaužtų. O beieškant, kuo būtų galima apsiginti, užčiuoptas darbinių šortų, kuriuos jis paskubomis užsidėjo, išeidamas iš namų, kišenėje buvusį raktų pakabuko dydžio peiliuką. Anot kaltinamojo žmogžudyste, šiuo peiliuku jis darbe pjaustydavo kartoną ir atidarinėdavo dėžes, naudodamas jį vietoj atšipusių darbo įrankių. A. Bajerčius tikino, kad ir atlenkęs šį peiliuką, jis nieko žudyti neketino – tik mojavo peiliuku, norėdamas atbaidyti užpuoliką. Ir net nematė, kur jam pataikė, tačiau netrukus smurtas liovėsi. „Labai galiuosi – nemaniau, kad taip viskas gali baigtis”, – tikino kaltinamasis nužudymu.
Tačiau po šių lyg ir įtikinančių savo parodymų atsakyti į bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos bei nukentėjusiųjų advokatų klausimus A. Bajerčius nelabai sugebėjo arba jo atsakymai nebuvo įtikinantys. O teisiamojo klausta, kokią grėsmę jam, esančiam septintojo aukšto balkone, bei jo vaikams, kurie buvo užrakintame bute, esančiame laiptinėje, kurios durys – su kodu, kėlė triukšmaujantys asmenys, ir, kaip jis, tikindamas, kad dėl cheminio poveikio akims nieko nematė, sugebėjo nueiti pas mamą.
Tačiau E. Bajerčiaus advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius kontratakavo, klausdamas savo ginamojo, ar jis turėjo namuose didesnių peilių ar kitų įrankių, kuriais buvo galima sužaloti žmones, už tą peiliuką, kurį panaudojo. Teisiamasis atsakė, kad virtuvėje jų buvo ne vienas.
Ieškiniai – penkiaženkliai
Pasiteiravus A. Bajerčiaus, ką jis gali pasakyti apie nukentėjusiųjų jam pareikštus ieškinius, teisiamasis atsakė: „Palieku tai teisingai nuspręsti teismui“.
Nužudytojo mama pareiškė A. Bajerčiui 25 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos, anksčiau vadintos moraliniu atlygiu, bei prašo atlyginti sūnaus laidotuvių išlaidas. Velionio seserys ir sutuoktinė prašo priteisti joms po 20 tūkst. eurų.
Iškalbingiausi buvo sutuoktinės, buvusios su nužudytuoju paskutinę jo gyvenimo valandą, bet ne pačiu lemtingiausiu momentu, parodymai. Prisiekusi teismui, kad nemeluos ir nieko nenutylės, ji pasakojo, kad tuo metu, kai įvyko tragedija, jos vyrui buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris jam buvo išrašytas po to, kai jiems eilinį kartą piktai apsižodžiavus, ji įsižeidusi išsikvietė policiją. Beje, jau antrą kartą. Tačiau nepaisant vyrui išrašyto minėto orderio, ji naktį prieš tragediją nakvojo pas jį, nes skirtis jie nesirengė ir dėl jų barnio nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas.
Policijos vengė abi pusės?
G. V. našlė teismui pasakojo, kad tą lemtingą sutuoktiniui penktadienį, ji sulaukė darbe jo skambučio, ar negalėtų važiuoti šiandien pas mamą, nes pas jį atvažiuos nakvoti bendradarbis iš Jonavos, su kuriuo jiems šeštadienį – anksti į darbą.
G. V. našlė tam neprieštaravusi, tačiau nuvažiavusi tą vakarą pas mamą, gyvenančią netoli tragedijos vietos, vėl sulaukė sutuoktinio skambučio, kad jiedu su draugu atvažiuoja pas ją. Jie atvyko, pasinaudoję pavežėjo paslauga, jau neblaivūs. Buvo išgėrusi ir ji. Į namus kviesti svečių dėl mamos sveikatos nelabai buvo galimybės, todėl buvo nuspręsta pratęsti vakaronę kieme. Tačiau ne prie mamos daugiabučio laiptinės, bet prie garažų, esančių už 15–20 metrų nuo kito daugiabučio.
G. V. našlė prisipažino pasiūliusi šią vietą pati ir, kad gerdami ten alų, jie gal ir per garsiai juokėsi. Tačiau tuo nepatenkintas teisiamasis galėjo iškviesti jiems policiją. Nors vienam iš teisėjų pasiteiravus A. Bajerčiaus, kodėl jis to nepadarė, šis atsakė, kad tokiu atveju jo vaikai būtų neužmigę visą naktį.
Vietoj atsakymo – pareigūnės skambutis
Anot G. V. našlės, maždaug po dešimties minučių, kai jie atėjo prie garažų, pasigirdo agresyviai nusiteikusio vyro iš kažkurio įstiklinto šešto ar septinto aukšto balkono balsas. Jo kalba buvo, kaip ką tik išėjusio „iš zonos”, ir jis grasino, kad tuoj nusileis. Pasak G. V. našlės, jos sutuoktinis atsakė kažką panašaus į „ateik – išsiaiškinsim!”.
Tačiau, kas bus toliau, G. V. našlė teigė nelaukusi. Ir bandė sutuoktinį perkalbėti: „Nereikia tų nesąmonių – žmogus agresyvus. Atsargiai!“. Ir žinodama, kad sutuoktinis turi dujų balionėlį, prieš nuvesdama namo šunį, jam pasakė: „Jeigu tau, ką nors darys, puršk dujas!”. Tai buvo paskutinis jų pokalbis.
Parvedus šunį, ji po kurio laiko bandė sutuoktiniui paskambinti. Tačiau šis neatsakė. Tada ji pati nuėjo prie tos laiptinės, link kurios prieš jiems išsiskiriant su draugu ėjo sutuoktinis. Ten pamatė kraujo balą ir sutuoktinio kuprinę. Tačiau pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo, kad jos sutuoktinis sulaužė anam iš balkono nosį. Tada parašiusi jam SMS: „Kur esi? Tavo kuprinė – pas mane. Kodėl ten tiek daug kraujo, o Savanorių prospekte – tiek „mentų?“. Jokio atsakymo nesulaukė. Tačiau po kurio laiko paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne, ir paprašė ateiti ten, kur stovi policija. Tik tada G. V. našlė sužinojo, kas atsitiko, bet negalėjo patikėti, kad po apklotu guli uždengtas jos sutuoktinis.
Vieno radinio mįslė
G. V. našlė teigė po šios tragedijos netekusi 18 kilogramų.
Patvirtino ji ir, kad sutuoktinis prieš keletą metų buvo teistas dėl muštynių. Esą prisiėmė kaltę už kitus, kaip jis pats teigė.
A. Bajerčiaus advokatas paprašė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos išsireikalauti pažymas ir dėl G. V. teistumų bei nusižengimų, ir dėl jam išrašytų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių bei, ar buvo pradėta dėl to ikiteisminių tyrimų. Šis prašymas motyvuotas teisės į gynybą užtikrinimu. Be to, pateikiant šį prašymą, teisiamojo advokatas atkreipė dėmesį į ant velionio kaklo buvusią net 70 gramų aukso grandinėlę. „Visi žinome, ką tai reiškia. Bet bandoma pateikti kitaip. O mano ginamasis kaltinamas nužudymu iš chuliganiškų paskatų – esą ėjo į kiemą žudyti žmogaus“, – kontratakavo A. Bajerčiaus advokatas. Ir teismas jo prašymą tenkino, nors G. V. našlė, pasiteiravus jos, ar sutuoktinis priklausė kokiai nors gaujai, atsakė, kad ne – jis buvo paprastas žmogus.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėtą pažymą teismas gavo. Ir joje yra visi G. V. biografijos nepuošę jau minėti faktai.
Svarbiausio liudytojo parodymai
Apklausiant teisme G. V. draugą, su kuriuo nužudytasis tada atvažiavo pas sutuoktinę, šio liudytojo parodymai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Nors jis atskleidė, kad atvykus tą vakarą pas G. V., šis jau buvo neblaivus. Po to jie dar abu girtavo „Akropolyje“. Galiausiai prie garažų, esančių ties vienu Kovo 11-osios gatvės daugiaaukščiu, išgėrė dar porą litrų stipraus alaus.
Pasakodamas, kas įvyko po to, šis liudytojas jau buvo linkęs dangstytis girtumu, dėl ko ne viską atsimena, bei turimu prastu regėjimu. Ir buvo linkęs akcentuoti, kad jie ėjo su teisiamuoju tik pasikalbėti – dėl jokių muštynių nesitarė. Tačiau pripažino, kad G. V. už teisiamąjį buvo stambesnis. Ir netrukus stvėrė jį už sprando. O šiam pavykus išsisukti ir pasileidus bėgti Savanorių prospekto link, G. V. jį nusivijo. Ir po kurio laiko grįžo kruvinas. Taigi, ir šis liudytojas teigė nematęs pačios kulminacijos.
Tačiau iš jo pavyko išpešti, kad jis matė teisiamojo turėtą kažkokį įrankį su 15 cm geležte. O teismo medicinos ekspertai G. V. kūne konstatavo 5 cm durtines žaizdas, kurios galėjo būti padarytos būtent tokiu peiliuku.
Sunkiausiai buvo per šio liudytojo apklausą išsiaiškinti, ar G. V. panaudojo prieš teisiamąjį dujas. Galiausiai jis pripažino, kad lyg ir jautė kažkokį dujų kvapą, nors iš karto po įvykio teigė, kad dujų balionėlis buvo panaudotas.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tarp šios bylos liudytojų yra ir vienas teisiamojo kaimynas, ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad per atidarytą langą tą vakarą girdėjo iškalbingą nepažįstamojo klausimą: „Ar tu žinai, kas aš esu?!“
„Amerikietiški kalneliai“
Šiųmetę kovo 8-ąją baigiantis A. Bajerčiaus suėmimo pratęsimui, prokurorė Jurgita Patalavičienė siūlė teismui vėl jį pratęsti. Kaltinamojo nužudymu, kuris jau buvo davęs teismui parodymus, advokatas – skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias jų.
Bylą nagrinėjanti teisėjų Vaidos Baumilės, Gyčio Večersko ir Vaido Vasiliausko kolegija tada priėmė nutartį paleisti A. Bajerčių iš suėmimo už 10 tūkst. eurų užstatą, uždedant pusei metų apykoję bei paimant dokumentus. Ir teisiamasis kovo 8-ąją buvo paleistas į laisvę jau minėtomis sąlygomis, įpareigojančiomis jį dėvint apykoję būti nustatytoje namų zonoje, iš kurios leista išvykti tik į teismo posėdžius, gydymo įstaigą bei darbą.
Tačiau prokurorė nutartį paleisti A. Bajerčių iš suėmimo apskundė Apeliaciniam teismui ir šio teisėjų Audriaus Juozapavičiaus, Jūratės Jakubonienės bei Ernesto Rimšelio kolegija priėmė nutartį, kad Kauno apygardos teismo sprendimas sušvelninti A. Bajerčiui kardomąją priemonę yra nepagrįstas, todėl naikintinas, ir pratęsė jo suėmimą dar trims mėnesiams.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tokiomis aplinkybėmis A. Bajerčius kovo pabaigoje buvo grąžintas už grotų. Kauno policija, vykdydama Apeliacinio teismo nutartį, sulaikė jį po dviejų savaičių buvimo laisvėje jau kitą dieną po šio teismo sprendimo pakeitimo.
Ketvirtadienį šioje nemažą atgarsį sukėlusioje byloje įvyko baigiamosios kalbos, per kurias prokurorė pasiūlė skirti A. Bajerčiui 12 metų įkalinimą, t. y. mažesnę bausmę už jos vidurkį, gresiantį už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau pilnai tenkinti visus nukentėjusiųjų ieškinius. Ir pratęsti A. Bajerčiaus suėmimą dar trims mėnesiams. Visas jo už grotų iki nuosprendžio praleistas laikas turėtų būti įskaičiuotas į teismo skirtą bausmę.
A. Bajerčiaus advokatas prašė taikyti būtinąją ginti ir atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pats teisiamasis taip pat prašė jį išteisinti, pakartodamas, kad tik gynėsi.
Teismas planuoja paskelbti savo sprendimą jau tik rugsėjo pabaigoje.
Naujausi komentarai