VISIŠKAS SAVO TVARKĄ KAUNE ĮVEDINĖJUSIŲ „RYTO“ SIRGALIŲ FIASKO: TEKS MOKĖTI SOLIDŽIAS BAUDAS

Kauno apygardos teisme užtarimo ieškoję Vilniaus „Ryto“ sirgaliai, kuriems dėl išpuolio prieš nenustatytus Kauno „Žalgirio“ gerbėjus buvo skirtos, anot jų pačių, „kosminės“ baudos, liko nieko nepešę. Šiandien paskelbta, kad jų skundai atmetami ir Kauno apylinkės teismo nuosprendis įsigalioja.

Spalvinga puokštė

Kaip jau rašyta, Kauno teisėsaugininkai neslėpė, kad šia byla siekė įrodyti, jog už tokius dalykus baudžiama.

Į teisiamųjų suolą dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pasodinta šešiolika Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ sirgalių. Vienas iš jų – beje, ir vienintelis turintis aukštąjį išsilavinimą, dar buvo kaltinamas ir plėšimu – atėmęs iš nenustatyto nukentėjusiojo, kuriam prieš tai smogė į galvą, kuprinę.

Tai buvo pirmoji šios kompanijos akistata su Temide. Kaip paaiškėjo šiems aštuoniolikos-33-ejų metų asmenims stojus prieš Kauno apylinkės teismą, nusikaltimo, dėl kurio jie buvo teisiami, metu dauguma jų dirbo – prisistatė teismui transporto vadybininkais, barmenais, sandėlininku, operatoriumi tarptautinėje kompanijoje, apdailininku, statybininku, spaustuvės darbininku.

Kiti teigė, kad mokosi Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijoje arba S.Nėries gimnazijoje. Šios dvyliktokas teisiamųjų kompanijoje buvo jauniausias. Išpuolio metu jis dar buvo nepilnametis.

Tarp teisiamųjų buvo ir Lietuvos kariuomenės eilinis.

Išpuolis, dėl kurio jie atsidūrė teisiamųjų suole, įvyko 2018-ųjų spalio 7-ąją, – prieš pirmąsias to sezono Lietuvos krepšinio lygos rungtynes tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“. Nors jos vyko Vilniuje, „Ryto“ sirgaliai užpuolė savo oponentus jų tvirtovėje – Kaune.

Kauno policijos nuotr.

Nusikaltimo pėdsakai internete

Kaip nustatė išpuolį tyrę Kauno teisėsaugininkai, jam buvo rengtasi.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „LR palaikymas“, kuri vėliau buvo panaikinta, tarp „Ryto“ sirgalių, priklausančių skandalingajai „B“ tribūnos grupei, buvo pradėti platinti kvietimai vykti į Kauną – pakabinti plakato prie „Žalgirio“ arenos.

Norintieji važiuoti kviesti atvykti prie Vilniaus Savanorių prospekte esančios „Statoil“ degalinės. Visi perspėti apsirengti tamsiais drabužiais. Iš minėtos degalinės į Kauną išvykta keturiais automobiliais.

Kaip paaiškėjo atvertus bylą teisme, penktasis ekipažas atvyko tądien į išpuolio vietą iš Alytaus. Iš jo kilęs vienas iš teistųjų. Nors dauguma jų – tikri vilniečiai. Ir stoję prieš teismą dauguma jų teigė esą sužinoję, kokiu tikslu jie iš tikrųjų tada atvyko į Kauną, tik prie parduotuvės „Rimi“, esančios Savanorių prospekte. Turėta žinių, kad būtent čia renkasi į Vilnių autobusu vyksiantys „Žalgirio“ fanai. Netrukus jie buvo iš pasalų užpulti.

Vidurdienio išpuolis

Įvykio liudytojų pasakojimai apie tai, kas tada vidury dienos – apie 15 val. vyko minėtoje aikštelėje, iškalbingi.

Viena sūnų, ketinusį vykti į Vilnių minėtu „Žalgirio“ fanų autobusu, atvežusi liudytoja teigė nuo to, ką išvydo, net bijojusi išleisti savo keleivį iš automobilio. Link „Rimi“ įėjimo traukė apie 20-ies juodai vilkinčių ir gobtuvais galvas dengiančių atletiško sudėjimo asmenų gauja. Ji buvo ne tik labai organizuota, bet ir disciplinuota. Dalis gaujos narių buvo su kaukėmis. Netrukus ji iš pasalų užpuolė prie „Rimi“ įėjimo stovėjusią perpus mažesnę jaunuolių grupę su „Žalgirio“ atributika.

Kai kurie liudytojai atkreipė dėmesį, kad dauguma šios agresyviai nusiteikusios gaujos narių buvo su pirštinėmis. Jiems paleidus į darbą kumščius, kilo nemaža sumaištis, kurios metu vienas iš užpultųjų griebėsi už krauju paplūdusios nosies.

Nė vieno iš nukentėjusiųjų nustatyti nepavyko. Nors teisėsaugininkai ir kreipėsi į „Žalgirio“ sirgalius, kad tokie atsilieptų. Jokio atsakymo nesulaukta.

Nustatyti ne visi

Užpuolikai nustatyti, remiantis „Rimi“ vaizdo kamerų įrašais. Nors jie ir buvo užsimaskavę bei dengė veidus kaukėmis, gobtuvais, skarelėmis ar šalmais, pavykus identifikuoti vieną kitą, netrukus išvyniotas ir beveik visas siūlų kamuolys.

Be to, grįžtant į Vilnių ir deginant vienoje iš greitkelio aikštelių grobį – iš užpultųjų atimtus kelis šalikus su „Žalgirio“ atributika, su kuriais prieš tai fotografuotasi, primynus juos koja, dauguma viešosios tvarkos pažeidėjų jau buvo be kaukių. Ir šie vaizdai taip pat buvo platinami socialiniame tinkle „Facebook“. Beje, juose užfiksuoti 24 asmenys, nors pavyko patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik šešiolika.

Keturiolika iš šešiolikos teisiamųjų savo kaltę pripažino. Du neigė.

Nors duodami teisme parodymus, savo kaltę buvo linkę švelninti beveik visi. Esą važiavę tada į Kauną tik pagąsdinti „Žalgirio“ fanų – kad šie nedrįstų atvykti į Vilnių.

Mušė ir savus

Dauguma teisiamųjų tikino ir esą buvę tos grėsmingai nusiteikusios minios gale bei nieko niekam nedarę, nes pirmiesiems užpuolus oponentus, šie puolė bėgti, patys pametę savo šalikus, kuriuos beliko surinkti.

Vienas pasakojo, kaip pats tada tapęs saviškių auka – kai pakėlus nuo žemės „Žalgirio“ šaliką ir šį užsidėjus, buvo palaikytas svetimu ir sulaukęs už tai smūgių krušos.

Tačiau vienas teisiamasis vis dėl to pasakė, ko iš tikrųjų jie tada važiavo į Kauną. Esą išvakarėse internete prie „Ryto“ sirgalių nuotraukos atsirado joje įsiamžinusius žeminantis užrašas. Iš pastarojo viešame teismo posėdyje paminėtas tik vienas žodis – „verksniai“.

„Norėjome įrodyti, kad mūsų irgi negalima įžeidinėti. Tai buvo mūsų atsakymas į jų veiksmus. Ir, beje, ne vienkartinius“, – teigė šis teisiamasis, kaltintas sudavęs tada vienam iš oponentų, kuriuos pažinojo iš matymo, į galvą.

Siūlytos įvairios bausmės

Devyni ypač atgailavę kaltinamieji paprašė būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tarp sutikusiųjų už juos laiduoti buvo ir Vilniaus universiteto dėstytoja – vieno teisiamojo mama. O tarp juos ginančių advokatų – ir buvęs pirmasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Juozas Gaudutis.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis, atsižvelgdamas į tai, kad visi devyni prisipažįsta, gailisi ir yra neteisti, sutiko, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą po 500 eurų.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Kitiems septyniems teisiamiesiems pasiūlytos piniginės baudos. Didžiausios, siekiančios 2550 eurų, – dviem nepripažįstantiems savo kaltės. Šie, tai išgirdę, teigė, kad yra šokiruoti. Nors prokuroras paaiškino, kad tai yra minimalios už jų padarytą nusikaltimą numatytos baudos. Maksimalios siektų 6250 eurų.

Likusiems penkiems, kurie savo kaltę pripažino, pasiūlyta minėtą minimalią baudą sumažinti dar trečdaliu – iki 1700 eurų. Nors ir tokios baudos, anot tų, kurioms šios pasiūlytos, jiems – sunkiai įkandamos.

Teisiamųjų advokatai, o jų neturėjo mažuma, prašė teismo jų ginamuosius išteisinti. Esą šie nepadarė jokio viešosios tvarkos pažeidimo.

Kauno apylinkės teismo verdiktas

Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas pernai gruodį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir be jokio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir nutraukiant jų atžvilgiu baudžiamąją bylą, ne devynis, o dešimt teistųjų. Tačiau devyniems iš jų skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 250 eurų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jie privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dešimtuoju asmeniu, atleistu šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tapo jau minėtas vienintelis išpuolio metu nepilnamečiu buvęs teisiamasis. Jam skirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas pusei metų. Tokį laikotarpį jis privalės naktimis būti namuose ir neatlygintinai 30 valandų dirbti įstaigose, kurios rūpinasi ligotais, senyvo amžiaus ar neįgaliais asmenimis. Ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį.

Tačiau, jeigu atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės per tuos vienerius laidavimo už juos metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, jiems suteikta teismo malonė gali būti peržiūrėta. O, jeigu jie per minėtą laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, jau gali tekti atsakyti ir už šį, ir už tą, dėl kurio šiandien atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusiems šešiems teisiamiesiems skirtos 2550 eurų baudos. Teisėjas V.Kalkauskas paaiškino, kad jos – didesnės, negu prašė prokuroras, nes nagrinėjant bylą nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tačiau dviem nuteistiesiems tokia pinigine bauda, įskaičiavus į šią bausmę vieną parą, praleistą areštinėje po sulaikymo, ji sumažėjo iki 2400 eurų.

Skirtas baudas visi nuteistieji privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Chronometras jau tiksi

Šį Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė tik keturi iš šešių nuteistųjų, kuriems nepavyko išlipti sausiems iš vandens.

Likusieji, kaip ir atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau kaip dešimt mėnesių sekė, kuo tai baigsis, – ar Kauno apygardos teismas, kuriam apsiskųsta, nesugriežtins bausmių ir skundų autoriams, ir atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Jurgos Vasiliauskienės ir Kęstučio Dargužio kolegija pirmiausiai netenkino apsiskundusiųjų prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą.

O šiandien paskelbė, kad jiems skirta bausmė yra teisinga. Tai reiškia, kad pradeda tiksėti chronometras, per kiek laiko atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės turi papildyti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o tie, kuriems skirtos baudos, privalo jas sumokėti.

Pradeda galioti ir laisvės apribojimai, skirti vieninteliam nusikaltimo metu buvusiam nepilnamečiui.