Klausytis kūno
Kūnas, regis, turi savotišką humoro jausmą – tyliai kentėti jis gali gana ilgai, bet vieną dieną ima priminti apie save labai konkrečiai. Pečiai įsitempę taip, lyg visą dieną būtų nešioję ne rankinę, o visą pasaulį.
„Versmės“ sanatorijos kineziterapeutė Reda Jakubauskienė sako, kad žmonių, besiskundžiančių judamojo aparato problemomis, daugėja ir tarp jaunesnių. Priežastis nebūtinai slypi kokioje nors rimtoje ligoje. Kartais užtenka to, ką daugelis mūsų darome kasdien: ilgai sėdime, mažai vaikštome, į darbą važiuojame automobiliu, o vakare ant sofos atsisėdame su mintimi, kad pagaliau „pailsėsime“.
Skausmas nemėgsta nei panikos, nei visiško tingėjimo. Kai pradeda skaudėti nugarą ar sąnarį, žmogaus reakcija dažnai būna labai žmogiška: kuo greičiau rasti vietą, kur patogiai atsisėsti, pasitepti kokiu nors tepalu ir tikėtis, kad rytoj viskas bus kaip buvę.
Tačiau, pasak R. Jakubauskienės, svarbu atskirti ūmų skausmą nuo užsitęsusio: „Kai skausmas ūmus, tam tikrą laiką reikėtų suteikti ramybės ir raumenims, ir sąnariams. Tačiau jeigu skausmas tampa lėtinis, jo tikrai nereikėtų ignoruoti.“
Elgtis priešingai amžiui
„Versmės“ sanatorijos kineziterapeutė atkreipia dėmesį į gana paprastą, bet svarbų dalyką: sąnariai nėra atskiri nuo raumenų. Silpstant raumenims, daugiau darbo tenka sąnariams. O raumenys silpsta tada, kai jiems paprasčiausiai neleidžiame dirbti.
„Sveiki ir elastingi raumenys palaiko mūsų kūną, padeda išlaikyti jo tonusą ir sumažina sąnariams tenkančią apkrovą. Kai raumenys silpsta, jie jau nebesugeba
tinkamai atlikti šio darbo – tada ir atsiranda įvairių problemų“, – aiškina kineziterapeutė.
Ilgainiui prie viso to prisideda ir sarkopenija – su amžiumi susijęs raumenų masės ir jėgos mažėjimas. Tad frazė „man jau nebe tas amžius sportuoti“ gali būti kaip tik argumentas elgtis priešingai.
„Su amžiumi atsiranda ir vadinamasis sarkopenijos procesas – raumenų nykimas. Todėl turime sportuoti, atlikti jėgos pratimus, kad palaikytume tinkamą raumenų būklę“, – sako R. Jakubauskienė.
Kūnui reikia ne tik poilsio
Būtent todėl požiūris į skausmą pastaruoju metu vis dažniau keičiasi: ne vien numalšinti nemalonų pojūtį, bet ir ieškoti, ką galima pakeisti pačiame kūne ir kasdieniuose įpročiuose.
Tam gali padėti kineziterapija, o sanatorijoje „Versmė“ žmogus gali rinktis kompleksinį požiūrį – judėjimą derinti su vandens, purvo ir kitomis procedūromis. Sanatorijos kineziterapeutė sako, kad vienas iš tokio požiūrio privalumų – galimybė skirtingas priemones derinti tarpusavyje:
„Galima sušildyti sąnarius ir raumenis purvo procedūromis, mineralinio vandens procedūromis, o atliekant kineziterapiją gerinti fizinį pajėgumą, stiprinti raumenis ir gerinti kitas fizines ypatybes. Didžiausias pliusas tas, kad žmogus, atvykęs į sanatoriją, viską gauna vienoje vietoje – ir poilsį, ir darbą su savo kūnu.“
O tiems, kurie išgirdę žodį „mankšta“ jaučia norą apsimesti, kad netyčia neatėjo į užsiėmimą, yra ir vanduo. Kineziterapija vandenyje gali būti patraukli tiems, kuriems pratimai sausumoje atrodo per sunkūs ar tiesiog nepatinka. Vanduo sumažina kūno apkrovą, todėl judėti jame lengviau.
„Žmonės dažnai sako: regis,, vandenyje viską padarau, o ateinu į salę, atsisėdu ar atsigulu – ir atrodo, kad toks sunkus kūnas“, – šypsosi R. Jakubauskienė.
Rudenį kūnas susigūžia
Šiltuoju metų laiku judame daugiau – bent jau taip norėtųsi manyti. Daugiau vaikštome, dirbame sode, važiuojame dviračiu, maudomės, keliaujame. O rudenį dalis mūsų veiklos persikelia arčiau radiatoriaus. Ir kūnas į tai sureaguoja.
„Atvėsus orams jaučiamės sustingę, norime mažiau judėti. Tuomet lėtėja ir blogėja kraujotaka, prastėja raumenų ir kitų kūno organų aprūpinimas deguonimi“, – sako „Versmės“ kineziterapeutė.
Prie to prisideda ir labai paprastas dalykas – susigūžiame. Šaltis verčia ieškoti patogesnės, šiltesnės padėties, o raumenys ilgiau išlieka įsitempę. Jeigu sąnariai ar nugara jau buvo probleminė vieta, rudenį ji gali apie save priminti dar garsiau. Todėl nereikėtų laukti, kol pirmasis šaltukas oficialiai paskelbs priverstinės mankštos sezoną.
Trys dalykai, kuriuos „Versmės“ sanatorijos kineziterapeutė R. Jakubauskienė pataria įtraukti į kasdienį dienos „meniu“:
1. Gerti pakankamai vandens.
2. Judėti pagal savo fizines galimybes, į kasdienybę įtraukiant ir aerobinius, ir jėgos pratimus.
3. Nepamiršti emocinės būklės.
Pastarasis patarimas gali skambėti netikėtai, tačiau kineziterapeutė įsitikinusi, kad kūnas ir nuotaika nėra du visiškai atskiri pasauliai.
„Mūsų nuotaiką jaučia ir kūnas. Jeigu esame pavargę, liūdni, pavargęs būna ir kūnas. Todėl svarbu ieškoti pozityvumo ir kasdienybėje stengtis matyti gerus dalykus“, – sako „Versmės“ kineziterapeutė.
O gal čia ir slypi paprasčiausia taisyklė: kūnu reikia rūpintis ne tada, kai jis pradeda garsiai protestuoti, o gerokai anksčiau. Nebūtinai sporto salėje ir nebūtinai siekiant olimpinių rezultatų. Kartais užtenka vos kelių dienų profesionalo rankose, kad ir „Versmėje“.
Naujausi komentarai