Vienintelė Kauno miesto taryboje dirbanti visuomeninė organizacija per trejus metus tapo brandžia komanda, joje dirba daug aktyvių ir kūrybingų kauniečių. Kauno miesto taryboje užimdami tik 5 iš 41 tarybos vietas jie nestokoja entuziazmo siūlant idėjas ir sprendimus visose svarbiose miesto gyvenimui srityse. Pasak organizacijos lyderio Visvaldo Matijošaičio, "Vieningo Kauno" frakcijos nariai neįsipainiojo į savanaudiškus politikų interesų žaidimus, nepriėmė perbėgėlių, sugriovė skeptikų prognozes, kad organizacija sukurta tik rinkimams ir greitai subyrės.

– Per trumpą laikotarpį tapote stipria organizacija. Kokias sėkmingos veiklos priežastis įvardytumėte?

– Daug kas prognozavo, kad susibūrėme tik rinkimams ir greitai išsiskirstysime. Tačiau "Vieningas Kaunas" – ne vienadienis projektas. Į organizaciją atėjo žmonės, vedami ne asmeninių interesų, o norintys dirbti savo miestui. "Vieningas Kaunas" turi tokius vėliavnešius kaip Jūratė Norvaišienė, Algirdas Kaušpėdas, prof. Jonas Audejaitis ir daugelis kitų. Jie intensyviai dirba mūsų sukurtose darbo grupėse negailėdami asmeninio laiko.

– Kokiais darbais labiausiai didžiuojatės?

– Kai atėjome į Kauno tarybą ir mūsų organizacijos direktorius Povilas Mačiulis tapo vicemeru, jis rado tuštutėlį kabinetą be jokių dokumentų, o tuo metu reikėjo laiku užbaigti "Žalgirio" arenos statybą, nes artėjo Europos krepšinio čempionatas. Tada dėjome daug pastangų, kvietėme statybos specialistus ir vaikščiojome į objektą kas antrą dieną, kad nestotų darbai.

Vis dėlto manome, kad "Žalgirio" arena nėra politikų, o Vlado Garasto, Arvydo Sabonio ir Mindaugo Balčiūno nuopelnas. Jiems turime būti dėkingi kaip ir kiti miestai, kur iškilo arenos. Visus "Vieningo Kauno" darbus galite rasti organizacijos internetinėje svetainėje. Esame vienintelė organizacija iš miesto tarybos, kuri viešai teikia ataskaitas.

– Kauno taryboje esate tik penki iš 41. Ar tiek pakanka ką nors nuveikti?

– Kai atėjome į Kauno tarybą mums nebuvo svarbus vietų skaičius. Manėme, kad reikia dirbti miestui, o ne kažkam asmeniškai. Todėl iš pradžių buvo keista matyti, kad daugelis reikalų sprendžiami ne vadovaujantis sveiku protu. Pasirodo, pirmenybė teikiama įvairiems siauriems, savanaudiškiems interesams. Dabar manome, kad norint tai įveikti reikia turėti daugiau balsų.

– Kokios idėjos liko neįgyvendintos?

– Esame įsitikinę, kad už šiukšlių išvežimą, šildymą, vandens tiekimą, kitas paslaugas kauniečiai permoka. Matome daug būdų, kaip to išvengti.

Siūlėme centralizuotai pirkti degalus viešajam transportui ir taip gauti nuolaidų, o sutaupytas lėšas panaudoti kitoms reikmėms: mokykloms, darželiams, gatvėms tvarkyti. Pagaliau šiemet pirmą kartą savivaldybė bendrai perka elektrą miesto poreikiams, nors visos galimybės čia sutaupyti vis dar neišnaudojamos.

Būdami valdančiojoje koalicijoje panaikinome savivaldybės administracijos departamentus, kad sumažintume biurokratinį aparatą. Ketinome peržiūrėti visus etatus, kad liktų dirbti tik profesionalai, o ne per protekcijas įdarbinti žmones. Tada daugiau uždirbtų realiai dirbantys tarnautojai, jie būtų motyvuoti labiau darbuotis miestui.

Siūlėme centralizuoti visus viešuosius pirkimus. Tada pigiau remontuotume socialinius būstus, sumažėtų kyšininkavimo galimybių.

Esame įsitikinę, kad būtina kviesti nekilnojamojo turto ekspertus, kurie įvertintų savivaldybės valdomus būstus, pastatus. Tada būtų aiškų, kuriuos butus verta remontuoti arba parduoti. Šiuo metu turime daug socialinių būstų, kurie stovi tušti, o eilėje jų laukia tūkstančiai kauniečių.

Nors dabar esame opozicijoje, dėl kiekvieno pasiūlymo kariausime toliau. Po pustrečių metų matome, kad daugelis idėjų prisimenamos ir kitų politikų pateikiamos kaip savos. Mes nepykstame – tegul tik kas nors daro tuos naudingus dalykus.

– Esate minėjęs, kad realu sumažinti ir šildymo kainas.

– Tą reikėjo padaryti seniai, tačiau nepadaryta, todėl reikia veiksmų šiandien. Meras jau ne pirma kadencija tik žada, o realių veiksmų, kad kauniečiams būtų sumažintos sąskaitos, nesiima. Kainas savivaldybė gali sumažinti tik pati investuodama į pigios šilumos gamybos objektus.

Neseniai "Vičiūnų įmonių grupė" Plungėje fabrikų poreikiams atidarė biokuro katilinę ir puikiai matome, kad šilumos savikaina yra 5–6 ct. Tačiau Kaune privačios katilinės šilumą "Kauno energijai" parduoda net po 17–18 ct. Niekaip kitaip kaip kauniečių melžimu to nepavadinsi. Net Klaipėdoje verslininkai padoresni – šilumą miestui parduoda beveik trigubai pigiau. Jeigu Kauno savivaldybė šilumą pirktų Klaipėdos kainomis, tai pavyktų sutaupyti 150 mln. litų kauniečių pinigų.

– Kaip keitėsi "Vieningas Kaunas" per trejus metus – ar organizacija gausėjo, kas prie jos prisijungė?

– Nesiekiame masiškumo. Geriau turėti mažiau, bet pasirengusių kokybiškai dirbti žmonių. Šiuo metu organizacijoje – keli šimtai žmonių. Džiaugiamės, kad daugėja jaunimo. Į mūsų veiklą įsiliejo jaunimo organizacijų lyderiai Mantas Jurgutis, Andrius Palionis, Karolis Stirbys. Kauno tarybos "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis buvo jauniausias vicemeras per visą Lietuvos istorijąa ir, mano nuomone, vienintelis iš tikrųjų dirbęs miestui.

Kitų organizacijų, partijų problema – baimė, kad jaunimas išstums vyresnius iš kėdžių. Mes manome, kad jauniems žmonėms reikia suteikti galimybių dirbti. Pas mus nėra atskirų padalinių vien jaunimui kaip partijose. Visi dirbame kartu.

– Artėja Mokytojų diena. Kiek svarbus švietimas jūsų organizacijai?

– Kai vicemeru buvo P.Mačiulis, šiai sričiai skyrėme labai daug dėmesio. Joje daug dirbo ir mano amžinatilsį žmona Irena. Įsteigėme Metų mokytojo nominaciją. Šiemet spalio 5 d., per Mokytojo dieną, vėl pagerbsime pedagogus. "Vieningas Kaunas" turi aktyvių šios srities specialistų. Pas mus dirba bene geriausios šalyje pradinės mokyklos vadovė dr. Virginija Rupainienė.

– Taip pat pastebime, kad į organizaciją įsilieja vis daugiau kultūrininkų?

– Taip, "Vieningame Kaune" vis daugiau menininkų, dėstytojų ir kultūros vadybininkų. Tikriausiai taip yra, kad organizacija aktyviai palaiko kultūros iniciatyvas. Be to, taryboje aktyviai pasisakome, kad savivaldybės dėmesys kultūrai ne mažėtų, o didėtų. Kultūrininkų komanda jau dabar labai didelė: Kauno kultūros ir meno tarybos pirmininkė dr. Ina Pukelytė, Muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys, gražiausių Kauno eglių autorė Jolanta Šmidtienė ir kt.

– Kokiose srityse organizacijai dar reikėtų stiprėti?

– Manome, kad "Vieningam Kaunui" reikia daugiau medikų. Sveikata yra labai svarbi sritis. Kuo kauniečiai bus sveikesni, tuo laimingesni. Sieksime, kad organizacijai talkintų daugiau medikų, akademikų, sveikatos apsaugos vadybininkų. "Vieningo Kauno" veikloje darbuojasi keliolika gydytojų. Aktyviai darbuojasi Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė.

– Kauno miesto taryboje esate vienintelė frakcija, kuri neturi politinės partijos užnugario. Kokie to privalumai ir minusai?

– Pagrindinis privalumas, kad esame nepriklausomi nuo sostinės nurodymų, partijų susitarimų, galime visiškai laisvai dalyvauti priimant sprendimus. Mums nesvarbu, kokios ideologijos partija pateikė pasiūlymus, svarbiausias kriterijus – nauda miestui.

"Vieningas Kaunas" išliko vieninga Kauno tarybos frakcija – iš jos į kitą neperėjo nė vienas narys. Taip pat laikomės principo nepriimti ir nė vieno perbėgėlio. Tuo negali pasigirti kitos partijų frakcijos, netgi konservatoriai.

– Kodėl šis principas jums svarbus?

– Dažniausiai perbėgėliai turi savanaudiškų prašymų: kažkam reikia darbo vaikui, žmonai. Kitas nenori eiti į darbą, bet gauti atlyginimą kurioje nors savivaldybės įmonėje. Tokių pasiūlymų esame sulaukę, tačiau tokiais mainais neužsiimame, nes atėjome dirbti miestui, o ne tenkinti kažkieno asmeninius interesus.

– Kokie buvo didžiausi organizacijos praradimai?

– Visiems, ne tik šeimai, artimiesiems trūksta Irutės. "Vieningam Kaunui" trūksta jos energijos ir šilumos. Irutė mokėjo bendrauti su visais žmonėmis, rasdavo būdų kiekvienam nuoširdžiai pagelbėti, patarti, užjausti.

– Ar dalyvausite savivaldos rinkimuose?

– Tai nuspręs organizacija. Gaila, kad Seimas taip ir nesugebėjo reglamentuoti visuomeninių organizacijų dalyvavimo savivaldos rinkimuose, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad tai negali būti tik politinių partijų privilegija. Deja, tikėtina, kad ir kituose rinkimuose nepolitinėms, visuomeninėms organizacijoms teks susidurti su kliūtimis.