Mačiau mane sukrėtusį vaizdą. Ant šiukšliadėžės prie gatvės gulėjo supakuotas batonas. O juk tai yra duona. Jis neatrodė supelijęs ar kaip kitaip pagedęs. Todėl nelabai supratau, kodėl nusipirkęs duonos gaminį žmogus taip pasielgė. Dar įdomiau, kad šalia tupėjo balandis ir bukai žiūrėjo į šią pakuotę. Jis tarsi laukė, kol ateis žmogus ir ją atidarys. Beje, paukščiams mūsų batonai – tikra mirtis. Žodžiu, maistas švaistomas, kaip ir už jį sumokėti pinigai. Mano močiutė tokiais atvejais sakydavo, kad taip galima prisišaukti Dievo rūstybę.

Vanda

Muzika išvijo iš paplūdimio

Trečiadienį po puikaus renginio Girulių bibliotekoje nupėdinau prie jūros. Norėjau pratęsti malonaus vakaro pajautą. Bet buvau priversta spūdinti namo, nes visas paplūdimys aidėjo nuo labai garsios muzikos. Ji sklido iš paplūdimio kavinės dešiniau centrinio Girulių įėjimo. Pradžioje tai buvo smegenis gręžianti elektroninė muzika, o vėliau – man labai nepatinkanti lietuviška estrada. Suprantu, kad kavinės gali rengti teminius vakarėlius, žmonės nori linksmybių, muzikos. Bet kodėl savo skonį reikia piršti daugybei kitų? Mūsų visuomenė kaip ir susitarė, kad cigarečių dūmų nerūkantiems nereikia pūsti į veidą. Gal laikas būtų tą patį padaryti su garsia muzika? Esame skirtingi, turime skirtingus pomėgius ir skonį. Pajūryje, kur ošia jūra, man nesinori girdėti banalių „bumčikų“ ir besikartojančių tų pačių primityvių akordų.

Ineta

Jaunimėlis irgi pasens

Jauni žmonės yra pikti, jie nekenčia visų, kas yra vyresni už juos ir gulasi miegoti anksčiau. Taip sakau, nes dažną vakarą pabundu iš miego, kai ūgtelėję kaimynų vaikai mašinomis parvažiuoja namo. Daugiabučių namų kiemuose jie tyčia „gazuoja“ ir važiuoja mašinomis atidarytais langais, pro kuriuos į aplinką sklinda neįmanomai garsi muzika. Vaikai vaikai, ir jūs po kelerių metų pyksite, kai jus pabudins iš miegų, nes ryte turėsite keltis į darbą. Taip buvo ir bus, tik jūs to dar nesuvokiate.

Jolanta