Turiu neįgalų vyrą, jam sunku vaikščioti, bet labai sveika pabūti prie jūros, pakvėpuoti grynu oru, kartu pajudėti, bet tik tiek, kiek jis gali. Dažniausiai važiuodavome prie jūros į Girulius. Įvažiuodavome į keliuką, vedantį prie čeburekinės, ten pora žingsnių iki kopos ir jau būdavome prie jūros. Dabar ten vyksta rekonstrukcija ir įvažiuoti nebegalima. Ženklų, leidžiančių sustoti automobiliams, kuriais vežami negalią turintys žmonės, neliko. Nuo oficialiosios aikštelės iki pajūrio nueiti mano vyrui neužtenka jėgų. Arčiausiai jūros yra tik dvi ar trys vietos neįgaliesiems. Dažniausiai jos būna užimtos. Man susidaro įspūdis, kad viskas daroma, kad tik elitu save vadinantiems Skautų gatvės gyventojams būtų patogiau ir geriau. Visi kiti čia nepageidaujami. Ar tai padoru?

Rita

Bijau „naguotų“ moterų

Gal pasirodysiu senamadiškas, gal nesupratingas, bet man kelia baimę moterys su ilgais ryškiai nulakuotais nagais. Jei teisingai suprantu, jie būna priklijuoti. Pirmiausiai man tai labai negražu. Bet svarbu ne tai, juk grožis – sąlyginis dalykas. Svarbiausiai, kad man tie nagai demonstruoja moters agresyvumą. Pastebėjau, kad tokius nagus turinčios moterys labiau nei visos kitos gestikuliuoja ir taip prikausto dėmesį prie nagų, o ne prie akių ar net temos, kuria su tokia moterimi kalbi. Kai 10 pirštų su raudonais „kobiniais“ prieš akis mirguliuoja, pradedi jausti savotišką hipnozę ir net baimę. Manau, kad valstybinėse įstaigose ir aptarnavimo sferoje tokios puošmenos neturėtų būti toleruojamos.

Vytautas

Pamatėme tikrą flamenko

Nuostabus buvo Ispanų dienų Klaipėdoje pabaigimas. Koncertas vyko Dramos teatre, salė nebuvo perpildyta, o gaila. Klaipėdiečiai nežino, ko nepamatė. O aš mačiau ir buvau sujaudinta iki širdies gelmių. Šokėjai uždegė savo karščiu, o gitara grojęs ir dainavęs muzikantas – tiesiog nepakartojamas. Jei taip būtų pristatomos ir kitos pasaulio tautos, būtų nuostabu.

Jelena