Turiu mažą šuniuką, išgelbėjau jį nuo gyvenimo prieglaudos narve. Tapome geriausiais draugais. Tikiu, kad mano augintinis kaimynams ir aplinkiniams lauke bėdų nesudaro. Tačiau labai stebiuosi kieme sutikdama žmones, vedžiojančius didžiulius šunis. Dažnas net nenulaiko tokio žvėries, kai jis užsimano pauostyti kokį objektą toliau nuo tako. Įsivaizduoju, kokį triukšmą kelia toks gyvulys namuose ir kaip kenčia kaimynai. Suprasčiau, jei didelius šunis laikytų sodybų savininkai, bet mano sutinkami žmonės gyvena butuose, kur kaimynai girdi net kostelėjimą. Man atrodo, kad jie negalvoja ne tik apie kaimynus, bet ir apie savo augintinius, nes tokiems milžinams bute labai ankšta.

Ieva

Vairuotojas – chamas?

Aną savaitę iš turgaus važiavau autobusu. Stotelėje buvo daug žmonių, kai privažiavo autobusas, kaip ir esame įpratę, lipome per priekines duris. Akivaizdu, kad įlaipinimas užtruko. Vairuotojas staiga ėmė rėkti: „Greičiau greičiau, ko sliūkinat!“ Priminė sovietmetį. Nemalonu. Suprantu, kad žmogus galėjo būti pavargęs ar nespėjantis važiuoti pagal grafiką. Bet juk pirmiausiai jis teikia paslaugą. Ar ne taip?

Jonis

Kažko nesuprantu

Man atrodo, kad kažko šios dienos įvykiuose nesuprantu. Viena vertus, ne tik mūsų, bet ir užsienio politikai bei analitikai kalba, kad Baltijos šalyse bus karas. Ne tik vyresni žmonės, bet ir dabartinis jaunimas puikiai turėtų suvokti, ką tai reiškia. Rusijos užpulta Ukraina tai patiria kasdien – žūsta žmonės, griūva miestai. Tuo pačiu metu mūsų mylimoje Klaipėdoje kaip grybai po lietaus dyksta ne tik nauji namai, bet ir ištisi kvartalai. Juk turtingi žmonės, kurie kiša pinigus į šiuos statinius, turi nuojautą ir žino, ką daro. Negi jie rizikuotų savo turtu? Žiūrint į Klaipėdą apėmusias statybas norisi tikėti, kad karo nebus.

Alina