Ši žiema mums pažėrė gausybę išbandymų. Mėnesį klaipėdiečiai vargo, kol prisiprašė išvalyti kiemus ir mažesnes gatveles. Bet kai kurie šaligatviai taip ir liko tik nušluoti. Per sausį ant jų susidarė ledo sluoksnis, o jį nukapoti nepasirūpinta. Kai šią savaitę truputį pasnigo, būtent šie šaligatviai tapo spąstais, eiti jais – tikras išbandymas ir loterija. Sniegas apdengė ledą, žmonės eidami slidinėja, kraipo kojas ir griuvinėja. J. Janonio gatvės šaligatvis galėtų tapti naujų varžybų ruožu, jų metu laimėtų tas, kas sugebėtų nenikstelėjęs kojų ir nenugriuvęs pereiti nuo gatvės pradžios iki pabaigos. Mano galva, tokia šaligatvių priežiūra – nenormali.
Irena
Nemoka elgtis koncertuose
Esu nuolatinė Koncertų salės lankytoja, labai džiaugiuosi, kad nors čia galima pasimėgauti tikruoju menu. Tik neretai tenka jaustis nepatogiai, kai publika ima ploti tada, kai reikėtų pabūti tyliai. Suprantu, kad ne visi klausytojai yra lankę muzikos mokyklas ir nežino, kad didesnio formato kūriniuose yra dalys, tarp kurių paprastai neplojama. Muzikantai turi groti vienu įkvėpimu, aplodismentai suardo ypatingą atmosferą. Vis pagalvoju, kaip reikėtų išvengti tokių nepatogumų? Gal verta įjungti šviečiantį užrašą, kuris taktiškai įspėtų klausytojus, kad jie plotų tik išklausę visą kūrinį.
Apolonija
Kalbą darko keisti žodžiai
Negaliu klausytis, kai žmonės kalba netaisyklingai. Ką turėtų reikšti žodis „pravažiuojamas“? Suprasti tai gali, kai tiesiogiai išverti jį į rusų kalbą, pasirodo, taip kalbantysis mini nuolatinį bilietą. Dar baisiau man, kai pašnekovas sako „kolidorius“, arba „parkelis“. Kažkoks siaubas suima, kai girdžiu žmogų, sakantį surusintai „dirbsiu penkto ir septinto“ (o ne „dirbsiu penktą ir septintą mėnesio dieną“). Pripažįstu, kad tai yra mano, lietuvių kalbos mokytojos, profesinė deformacija, bet man labai nemalonu, kai taip siaubingai darkoma mūsų kalba.
Aldona
(be temos)
(be temos)
(be temos)