Jaučiuosi vis dar esanti jauna, man tik 30 metų, bet kai išgirstu 13-mečių vaikučių kalbas, jaučiuosi pasenusi. Vieną dieną ne tik aš, bet ir keli kiti miesto autobuso keleiviai stebėjo įdomų vaizdą. Dvi septintokės garsiai kalbėjosi ir akivaizdžiai mėgavosi tuo, kad jų klausosi ir kiti žmonės. Mergaitės ant kelių laikė septintos klasės vadovėlius, matyt, vežė juos atiduoti į mokyklos biblioteką, todėl nesunku buvo suprasti jų amžių. Paauglės buvo įnikusios į telefonus, apžiūrinėjo kažkokį tinklalapį, kur skelbiamos vyrų nuotraukos, ir garsiai jas aptarinėjo. Bet aptarinėjo taip, lyg joms būtų 40 metų ir jos būtų savo gyvenime turėjusios intymių reikalų su dešimtimis vyrų. Buvo šlykštu. Mačiau kitų autobuso keleivių emocijas, girdint mergaičių čiauškėjimą. Buvo labai nejauku.

Ina

Mūsų kraštas – nuostabus

Kai pamačiau, kaip kaitra kamuoja Portugaliją ir Ispaniją, pamaniau, kad geriau jau mūsų vėsa nei jų karštis. Gyvename puikiausioje vietoje: žmonių čia nėra per daug, gamta – nuostabi, stichijos mūsų nevargina. Ir net nieko nenoriu pasakyti blogo, kaip paprastai būna po gerų dalykų išvardijimo. Tereikia mylėti savo kraštą, savo kiemą, savo gatvę, kaimą. Ir jausimės visi laimingi. Mano palinkėjimas amžinai niurzgantiems ir nepasitenkinimą rodantiesiems – būkite paprasti, galvokite apie savo reikalus, domėkitės viskuo ir džiaukitės gyvenimu.

Laima

Vaikai nori dirbti

Pastebėjau, kad socialiniuose tinkluose paaugliai siūlosi padirbėti kiemuose, prie sodų ir kitokių darbų. Šaunuoliai. Giriu ne tik už tai, kad nebijo darbo, bet ir už tai, kad yra aktyvūs ieškodami sau uždarbio. Man kalbėjimas apie tai, kad nepilnamečiai yra kompleksuoti ar bailūs, atrodo visiška paikystė. Jie jau mokosi būti suaugusiais, deda būsimo savo gyvenimo pagrindus. Darbas pas ką nors sode ar sodyboje jiems suteikia progos pabendrauti su svetimais suaugusiais žmonėmis, išmokti išgirsti ir prisitaikyti. Jei tik turėčiau sodą, būtinai duočiau darbelio.

Arvydas