Nustebino pozicija

Vasario 6 dienos „Klaipėdoje“ atidžiai perskaičiau straipsnį apie apledėjusius suoliukus ir autobusų stoteles. Kalbinta valdininkė nustebino sakydama, kad sulaukia tik pavienių paklausimų ir prašymų. Iš tokio kalbėjimo galima suprasti, kad ponai laukia šūsnies prašymų stotelėse įrengti pastogę nuo lietaus ar sniego. Labai keistas požiūris, reikia prašyti to, kas akivaizdu ir savaime suprantama. Panašu, kad kai kas norėtų būti valdovais, o ne mūsų visų tarnais, kuriems mes mokame algas.

Birutė

Visos žinios – vienodos

Visos žinios, kurias skaitome ir matome Lietuvoje, – kaip iš vienos kišenės. Kelias dienas iš eilės visi kalbėjo apie J. Epsteiną, jau kelerius metus lietuviai kalba tik apie R. Žemaitaitį, lyg mūsų šalyje nebūtų kitų politikų, krečiančių niekšybes ir nesąmones. Neverta žiūrėti skirtingų televizijos kanalų žinių. Jokios naujos žinios negauname. Net menkos pikantiškos žinelės – visur tos pačios. Visiškai nebeįdomu. Galvoju, ko gero, tai darbuotojų degradavimas ir nenoras dirbti įdomiai.

Vytautas

Pirkėjai diskriminuojami

Pastebėjau, kad pirkti internetu – kur kas pigiau. Net tada, kai internetinė parduotuvė yra fizinės parduotuvės padalinys. Mano supratimu, tai yra vyresnių žmonių diskriminacija. Juk daugelis jų nesinaudoja internetu ir negali įsigyti prekių pigiau. Ir ne tik jie diskriminuojami. Jei žmogus nepasitikrina, ar ta pati prekė internetu pigesnė, to paties pavadinimo fizinėje parduotuvėje permoka. Man tai panašu į gudravimą ir savotišką apgavystę.

Vilija

Ant sėdynių – kuprinės

Neretai miesto autobusais važiuoju tokiu laiku, kai mokiniai grįžta iš mokyklų. Būna keista, kai autobusu važiuoja labai daug žmonių, o keleiviai sėdi tik kas antroje sėdynėje. Reikalas paprastas, vaikai įlipa maršruto pradžioje, išsitraukia telefonus ir nieko daugiau nemato. Tuo metu jų kuprinės „pasodinamos“ greta. Patys mokiniai nieko aplinkui nemato, jiems net į galvą nešauna, kad kiti keleiviai taip pat norėtų atsisėsti. Taip elgiasi ir pradinukai, ir vyresnieji. Suaugusieji priversti prašyti patraukti kuprines. Kadangi vaizdas piktina, suaugusieji ima barti vaikus. Tada ir mokiniai supyksta. Autobusas veža ne tik žmones, bet ir blogas jų emocijas. Viso to būtų galima išvengti, jeigu tėvai pamokytų savo atžalas, kad kuprines jie turėtų laikyti ant kelių.

Inga

Registracija nervina

Lankausi pas odontologą, kuris dirba vienoje gydymo įstaigoje. Registruotis galima telefonu. Paskambinau ir pavargau nuo tokio „patogumo“. Reikėjo ilgai laukti, kol įrašytas balsas išvardijo visus bendrovės padalinius, ir tik tada priėjo prie odontologų. Mano galva, tokia sistema – visiškai netobula. Tikrai yra būdų sutrumpinti galimybę prisiskambinti, reikia tik protingesnio specialisto, programuojančio skambučių sujungimus.

Alina

Per perėjas – bėgte

Mano galva, pėstiesiems pereiti gatvę skiriama pernelyg mažai laiko. Aš dažniausiai einu per perėją Taikos prospekte ties „Vėtrunge“. Šioje perėjoje reikia laukti, kol pravažiuos mašinos viena kryptimi ir į kitą pusę. Kai ateina laikas per gatvę eiti pėstiesiems, jau reikia ne eiti, o bėgte bėgti, žalias šviesoforo signalas dega nepakankamai ilgai. O juk per gatvę eina ne tik jauni, sportiški žmonės, bet ir senoliai, mamos stumia vežimėlius, veda už rankų vaikučius. Žiemos metu pėstieji dar lėčiau juda, o kai pasiekia šaligatvį, būna priversti sustoti prieš sniego kalnus ar ledo luitus. Kodėl taip suprogramuoti šviesoforai? Kodėl negerbiami klaipėdiečiai ir miesto svečiai?

Virginija

Auga gera karta

Visais laikais vyresnė karta piktinasi teigdama, kokia netikusi karta auga, kokie nemokšos ir neišmanėliai yra jauni žmonės. Dabar jaunąją kartą vyresnieji ypač peikia. O aš norėčiau apginti. Buvau Klaipėdos koncertų salėje vykusiame koncerte, kur buvo atliekami Á. Piazzolla, A. Vivaldi, A. Dvořáko kūriniai. Salė buvo pilna ir kas ypač džiugino – atėjo daug mokinių. Ko gero, tai yra jų mokytojų nuopelnas. Paaugliai nemiegojo, nebuvo sukišę nosių į telefonus, jie klausėsi. Man tai buvo nuostabu.

Bronislovas