Negaliu atsistebėti jau ne vienerius metus stebimu reiškiniu, kai dar spaliui neįpusėjus prekybos centruose lentynos nustatomos kalėdinėmis puošmenomis. Suprantu, kad tai – prekybos dalykai, pardavėjai siekia uždirbti. Bet kas tyrė, ar spalį koks nors žmogus perka puošmenas Kalėdoms? Spėju, kad nelabai. Juk dabar daugelis jaunų žmonių perka kaukes ir dekoracijas Helovynui, o tradicijų besilaikantys žmonės ruošiasi Vėlinėms. Metų pabaigos šventės dabar dar visai neaktualios.

Ieva

Kodėl vaikai nemokomi dirbti

Pamenu savo vaikystę, kai po pamokų eidavome į parką grėbti lapų. Mums tai buvo pramoga. Nei persidirbdavome, nei pavargdavome ir namų darbus spėdavome padaryti. Būdavo smagu ir linksma. Mokytojai dar kokią nors istoriją apie parką papasakodavo. Dabar nematau, kad mokinukai ką nors darytų visuomenės, kaip dabar mėgstame sakyti, bendruomenės labui. Viskas jiems paduota, viskas padaryta, belieka vartoti, bet ir tai jiems nepatinka. Daugelis net grėblio nematę. Lepūnėlių karta auga. Kas iš jų užaugs, kas jiems duoną augins?

Vytautas

Nemoka mylėti vaiko

Kiekvieną rytą matau, kaip tėtis lydi į mokyklą mažą berniuką. Lyg ir tipiška situacija, bet kas rytą man kyla noras sustabdyti tą vyrą ir paprašyti labiau mylėti savo vaiką. Jis nuolat bara sūnų, vis jam kažkas kliūna, vis randa už ką papeikti mažą berniuką. Tai kojas pernelyg lėtai kilnoja, tai eina pernelyg šlapia vieta, tai kažko nemato. Tėtis niekada neduoda pradinukui rankos, eina per atstumą nuo sūnaus, mat veda už pavadėlio šuniuką. Gyvūnas apvilktas paltuku, taip supratu, šeimoje jis yra labiausiai mylimas. Niekada nepastebėjau, kad tas vyras bartų ar timptelėtų šunį. Tik sūnų. Kažin, ką berniukas prisimins apie savo vaikystę? Gaila ne tik vaiko, bet ir paties tėvo, toks neišmanėlis, toks nejautrus, nesupranta, kad brangiausias jo gyvenime žmogus – jo paties sūnus.

Nijolė