Ir vėl pajūryje – siaubinga nelaimė. Nuskendo vaikas. Neįsivaizduoju, kaip išgyventi tokį skausmą. Išgirdęs apie nelaimę kiekvienas vaikų turintis žmogus turėtų pagalvoti, ar viską daro savo atžalų saugumui. Per radiją girdėjau kažkokio žinovo pasakymą, kad niekada per visą istoriją nebuvo tokio laiko, kai tėvai skyrė tiek daug laiko savo atžaloms, kaip dabar. Manęs tai nestebina – nėra nė vieno argumento nesirūpinti vaikais. Anksčiau moterys gimdydavo kasmet, kiekvienam buvo aišku, kad išgyvena mažoji jų dalis, mirtis buvo suvokiama kaip natūralus dalykas. Dabar, kai mūsų šalyje gimstamumas toks mažas, turime saugoti kiekvieną mažą ir didelį žmogų.

Ona

Laukiu su siaubu

Esu iš tų klaipėdiečių, kurie per Jūros šventę gūžiasi savo namuose arba pasistengia išvažiuoti. Man labiausiai patinka Jūros šventės eisena. Paprastai penktadienį pasimalu po miesto centrą, stebiu paradą, labai mėgstu senųjų laivų flotilės įplaukimo vyksmą, pasižvalgau po mugę, apeinu didžiulį ratą nuo Danės krantinės iki Šiaurinio rago, nuo piliavietės iki Jono kalnelio ir tuo mano šventė baigiasi. Visą kitą laiką stengiuosi praleisti kur nors gamtoje, tyloje. Man šioje šventėje – pernelyg daug triukšmo ir šurmulio. Nesakau, kad šventė yra bloga arba jos nereikia. Tiesiog tikiu, kad daugybė, ypač Klaipėdos centre gyvenančių, klaipėdiečių elgiasi taip, kaip aš. Įdomu būtų sužinoti, ar aš teisi.

Kamilė

Naktiniai griaudėjimai stebina

Daugybę metų vėliais vasaros vakarais miesto gatvėmis lekia kažkokie išprotėję vairuotojai. Jų motociklų ar mašinų duslintuvai tyčia skleidžia siaubingus garsus. Žmonės negali miegoti, kūdikiai nuo šio garso pabunda ir klykia, ligoniams kyla kraujospūdis. Problema egzistuoja daug metų, bet pakeisti šios situacijos, panašu, nesistengiama. Aš manau, kad policininkai galėtų vieną kartą parodyti savo jėgą – vakare palaukti šių triukšmadarių pagrindinėse miesto gatvėse ir pagaliau nutverti gatvių chuliganus.

Vytautas