Apsispręsti dėl starto Kauno oro uoste pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” žada per mėnesį

“Suderinome 99 proc. visų sutarties techninių detalių. Liko tik keletas redakcinio pobūdžio patikslinimų”, - vakar po beveik dvi valandas užtrukusio bendrovės “Ryanair” naujų skrydžių plėtros departamento direktoriaus Bernardo Bergerio pokalbio su Kauno oro uosto ir Susisiekimo ministerijos vadovais patikino Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys. Teigiama, kad po dviejų savaičių naujo maršruto į Kauną klausimas bus svarstomas Airijos bendrovės “Ryanair” valdyboje, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas po mėnesio.

Pozicijos baigiamos derinti

Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas, komentuodamas susitikimo metu pasiektus susitarimus teigė, kad abi šalys pristatė pozicijas dėl pigių skrydžių eros Lietuvoje pradžios.

“Atrodo, kad “Ryanair” tenkina visos techninės sąlygos, kurias siūlo Kauno oro uostas. Svečiai padėkojo už pasiektą pažangą ir atliktus darbus, dėl kurių kalbėta dar praėjusių metų rudenį, pirmųjų susitikimų metu. Liko neišspręstas klausimas tik interneto svetainės, kurioje būtų pateikiama svarbiausia informacija apie šios kompanijos skrydžius į Lietuvą, nurodomos bilietų pirkimo sąlygos, tvarka, kainos ir t.t. “Ryanair” tai laiko rinkodaros priemone, todėl nori, kad šių darbų kaštus padengtų priimanti šalis. Apie šiuos dalykus turėtų būti kalbama susitikime su Kauno miesto vadovais”, - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius.

Pareigūno žiniomis, padėti įveikti šį barjerą ir sukurti reikiamą infrastruktūrą kauniečiams žada Vilniaus savivaldybė. Jau išnagrinėtos galimybės plėsti automobilių stovėjimo aikšteles prie Kauno oro uosto bei organizuoti iš Vilniaus bei Kauno reguliarius viešojo transporto maršrutus į Kauno oro uostą.

Naujienų agentūros BNS teigimu, “Ryanair” vieną savo maršrutą įkainojo apie 105 tūkst. eurų (362,5 tūkst. litų) per metus. Jei “Ryanair” priimtų sprendimą dirbti Lietuvoje, pirmasis skrydis įvyktų lapkričio pabaigoje. Greičiausiai būtų siūloma kelionė į Londoną. Per pusantrų metų Airijos aviakompanija ketina pasiūlyti 4 maršrutus. Tarp svarstomų maršrutų minimi Vokietijos, Skandinavijos bei Ispanijos ar Portugalijos oro uostai. Pradėjusi verslą Lietuvoje, “Ryanair” planuoja pergabenti iki 200 tūkst. keleivių per metus.

Pats “Ryanair” naujų skrydžių plėtros departamento direktorius B.Bergeris vakar dienos derybų Susisiekimo ministerijoje ir Kauno savivaldybėje nekomentavo.

Namų darbai parengti

Paprašytas patikslinti, kas buvo nuveikta Kaune derantis su pigių skrydžių bendrove, laikinasis Kauno oro uosto vadovas Kęstutis Cucėnas teigė, kad kalbama ne apie nuolaidas, o apie oro uosto kilimo tako pritaikymą didesnių lainerių priėmimui.

“Buvo kalbama ir apie tarifus, ir apie antžeminių tarnybų, aptarnaujančių lėktuvus, darbą. Airiai pageidavo geresnio avarinės gelbėjimo tarnybos pasirengimo, ir mes visas šias problemas sėkmingai išsprendėme. Sunkiausia laukianti užduotis - itin greitas nusileidusio orlaivio parengimas naujam skrydžiui. “Ryanair” laikosi nuostatos, kad lėktuvai visą laiką turi dirbti ore, todėl skrydžių laikai suderinti taip, kad nusileidęs bet kuriame oro uoste su naujais keleiviais lėktuvas pakiltų vėliausiai po 25 minučių. Per tą laiką reikia išlaipinti keleivius, iškrauti jų bagažą, išvalyti saloną, pakrauti naują krovinį ir sulaipinti žmones, papildyti degalų atsargas ir t.t. Turint galvoje, kad “Ryanair” naudoja 180 vietų lėktuvus, kurių vidutinė apkrova siekia maždaug 75 proc., darbo krūvis tikrai didelis”, - pasakojo K.Cucėnas.

Laikinasis oro uosto vadovas teigė, kad “Ryanair” neturės išskirtinių pakilimo - nusileidimo aptarnavimo tarifų. Jie esą skaičiuojami pagal pakankamai sudėtingą formulę, kurios pagrindiniai kriterijai skrydžių ir pervežamų keleivių skaičius.

“Jei į Kauną pradės skraidyti bet kuri kita aviakompanija, sukursianti didelius keleivių srautus, jai bus taikomos identiškos sąlygos. Kol kas kalbama apie maždaug 5 eurų mokestį už vieną keleivį. Ši suma gali keistis, jei keleivių srautų prognozės pasiteisins. Oro uosto eksploatacinės išlaidos iš esmės yra tos pačios ir per dieną leidžiantis vienam, ir šimtui orlaivių. Mes visada privalome būti pasirengę visiems numatytiems darbams ir ekstremaliems atvejams. Kadangi Kauno oro uoste dalį darbų atlieka privačios kompanijos, įtikinti jas dirbti pusvelčiui nėra paprasta”, - pripažino K.Cucėnas.

Rizika lieka

Pradėjusi pigius skrydžius 1985 metais, “Ryanair” šiuo metu skraidina keleivius į 19 Europos šalių. Pernai įmonė skraidino 24,64 mln. keleivių. Šiemet tikimasi skraidinti daugiau kaip 34 mln. keleivių 220 maršrutų. Nors “Ryanair” savo lėktuvuose nemaitina keleivių ir bilietus į reisus galima įsigyti tik internete, jų siūlomos kainos skrydžiams į vieną pusę gerokai mažesnės ir patrauklesnės klientams. Prognozuojama, kad skrydis iš Kauno į Londoną turėtų kainuoti maždaug 200-300 litų, tačiau, kaip bus iš tiesų, paaiškės tik atidarius maršrutą.

“Juos stabdo baimė, kad nesusidarys dideli keleivių srautai. Naujos vietos yra tam tikra rizika, nes lietuviai negali lygintis su britais ar vokiečiais, savaitgaliais skrendančiais paūžti į pigiu ir skaniu alumi garsėjančią Čekiją ar pailsėti į kokį nors Pietų Europos kurortą. Mūsų gyventojai nėra tokie turtingi, kad galėtų masiškai savaitgaliais skristi į kitas šalis”, - samprotavo K.Cucėnas.

“Ryanair” atstovai apie ketinimą pradėti kompanijos veiklą Lietuvoje pareiškė dar 2004-ųjų spalio pradžioje, tačiau dėl įvairių Airijos bendrovės reikalavimų susitarimo pasiekti nepavyko. Šį pavasarį Susisiekimo ministerija išsiuntė laiškus aštuonioms Europos pigių skrydžių bendrovėms, kviesdama jas pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau visos jos atsakė artimiausiu metu skrydžių į mūsų šalį neplanuojančios.

Specialistų teigimu, pagrindinis tokių sprendimų motyvas - didelė į Lietuvą skraidančių klasikinių aviakompanijų konkurencija (mūsų šalyje skrydžius organizuoja daugiau kaip 10 oro bendrovių) ir sąlyginai nedideli keleivių srautai. Pernai Lietuvos oro uostai sulaukė 1,097 mln. keleivių - 39,3 proc. daugiau negu užpernai, o ribotas galimybes plėstis turinčiam Vilniaus oro uostui teko 90,6 proc. visų oro uostų keleivių ir 70 proc. visų lėktuvų skrydžių.