Lietuva pasirašė “Mažeikių naftos” pardavimo “PKN Orlen” sutartis

Vakar laikinasis ūkio ministras Kęstutis Daukšys ir viceministras Nerijus Eidukevičius pasirašė sutartis, kuriose užfiksuotos “Mažeikių naftos” 30,66 proc. akcijų paketo perdavimo “PKN Orlen” sąlygos. Lenkijos koncerno atstovai, savus autografus po sutartimis padėję dar gegužės 19-ąją ir deponavę dokumentus Lietuvos naudai, į Vilnių žada atvykti pirmadienį ir oficialiai apsikeisti sutartimis.

Ūkio “garvežys”

K.Daukšys ir N.Eidukevičius, dar kartą priminę svarbiausias sandorio detales, patvirtino, jog grėsmių daugiašaliam susitarimui žlugti iš esmės nėra.

“Po Niujorko teismo sprendimo visoms šalims pritarus iš tiesų kokybiškoms sutartims, rasti rimtų argumentų, kodėl sandėris neturėtų būti realizuojamas, iš tiesų nėra”, - tvirtino N.Eidukevičius.

Komentuodamas numatomos 2,3 mlrd. litų injekcijos poveikį šalies ūkiui K.Daukšys teigė, kad visų pirma naujo investuotojo atėjimas leis sėkmingai vystytis pačiai “Mažeikių naftai”.

“Be tiesioginio poveikio - kompensacijų už nuvertėjusius indėlius, nekilnojamąjį turtą bei žemę grąžinimo, dalį pinigų ketinama skirti specialių rizikos fondų kūrimui, investicijoms į aukštųjų technologijų įmonių kūrimą ir pan. dalykus. Manau, kad tai yra Lietuvos rytojus, o “Mažeikių nafta” bus savotiškas garvežys, padėsiantis jį pasiekti. Antra - tikiuosi, kad šios sutartys į naują kokybinį lygį kilstelės bendradarbiavimą su strateginiu partneriu kitos energetikos srityse. Pirmiausia, statant elektros eksporto tiltą į Vakarus”, - sakė K.Daukšys.

Dolerinės korekcijos

Vienas nedaugelio klausimų, į kuriuos lig šiol Lietuvos derybininkai negali tiksliai atsakyti - kokia pinigų suma pateks į biudžetą sandorį baigus. Už 30,66 proc. akcijų paketą suderėta 851 mln. 829 tūkst. JAV dolerių (maždaug 2 mlrd. 300 tūkst. litų), tačiau po valiutos konvertavimo ji gali kiek padidėti arba sumažėti, priklausomai nuo kursų svyravimo.

“Nafta visame pasaulyje perkama bei parduodama už dolerius, todėl ir šiuo atveju sandoryje figūruoja ši valiuta. Kiek tiksliai litų gausime baigus sandorį, pasakyti neįmanoma, nes kursas svyruoja kone kasdien. Nuo to galima apsidrausti sudarant ateities sandorį su bankais, tačiau tai irgi nemažai kainuoja, todėl vargu ar verta išlaidauti. Juo labiau kad viskas gali baigtis ir po mėnesio, kai tik ES Konkurencijos priežiūros institucijos įvertins sandorį ir duos leidimą”, - aiškino K.Daukšys.

Laikinasis Ūkio ministerijos vadovas teigė nebūgštaują, kad Lenkijos koncernas pasiims visus dividendus už praėjusiais metais gautą rekordinį “Mažeikių naftos” pelną. Jo manymu, laikantis įmonės investicinės programos, pinigai bus investuojami į modernizavimą, kuro kokybės gerinimą ir rentabilumo didinimą. Šiems tikslams numatoma skirti apie 700 mln. litų.

Saugikliai laikini

Atskleidę sutarčių su “PKN Orlen” esmę Lietuvos derybininkai ne kartą akcentavo, kokiais būdais bus apsaugoti mūsų šalies nacionalinio ir energetinio saugumo interesai. T.y. kad sudarius pirkimo pardavimo sutartį su Lenkijos koncernu, Vyriausybė išsaugos teisę reikalauti atšaukti MN vadovybės sprendimus, jeigu tokie sprendimai keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui arba energetikos saugumo politikai. Vyriausybė turės teisę reikalauti, kad “PKN Orlen” parduotų visas jos turimas “Mažeikių naftos” akcijas, jeigu įmonė dirbtų nuostolingai penkerius iš eilės finansinius metus, jeigu jos turtas, kurio vertė ne mažesnė kaip 200 mln. JAV dolerių, bus perimtas vykdant galutinį ir neapskundžiamą teismo sprendimą ir jeigu daugiau kaip 50 proc. “PKN Orlen” balsavimo teisę turinčių akcijų įsigis subjektas, kuris kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Tačiau visi šie “saugikliai” galios tik tol, kol Vyriausybė bus “Mažeikių naftos” akcininkė. Jei valdžia pasinaudos sutarto opciono teise, jo metu “PKN Orlen” įsipareigoja nupirkti dar apie 10 proc. “Mažeikių naftos” akcinio kapitalo. Suderėta tokio paketo kaina - 278 mln. JAV dolerių (apie 750 mln. litų), tačiau jei Vyriausybė akcijų likutį parduos per trejus metus nuo pagrindinio 30,66 proc. akcijų paketo pardavimo Lenkijos kompanijai dienos, bus mokama maždaug 6 mln. dolerių didesnė kaina (284 mln. 500 tūkst. JAV dolerių).

Pasinaudojusi šia teise Lietuva nebebus “Mažeikių naftos” akcininkė, todėl Lenkijos koncernas galės su įmone daryti ką tinkamas. Klausiami, ar po to Lietuvos naftos ūkis nebus perleistas Rusijos kompanijoms, K.Daukšys su N.Eidukevičium teigė abejoją tokia įvykių eiga, nes šis sektorius lieka pakankamai politizuotas ir vargu ar Lietuvos nacionalinio saugumo interesai būtų ignoruojami.