Valstybės kontrolės specialistai įvardijo naujus būdus valdiškiems pinigams pasisavinti

“Konceptualūs pasikeitimai, po kurių mes atsisakėme ambicijų revizuoti ir bausti, bet pradėjome teikti rekomendacijas, kaip ištaisyti finansinės apskaitos trūkumus ir klaidas, davė neblogų rezultatų. Lygindami faktiškai esantį ir oficialiai apskaitomą asignavimų valdytojų turtą, tam tikra prasme valstybei “grąžinome” apie 3,3 mlrd. litų”, - pristatydamas pastarųjų 10 mėnesių veiklos ataskaitą gyrėsi vyriausiasis Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius.

200 patikrinimų

Nuo praėjusių metų birželio iki 2003-iųjų gegužės valstybės auditoriai patikrino 96 asignavimų valdytojų bei dar 107 jiems pavaldžias institucijas ir įstaigas. Tai sudaro 41 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, disponuojančių 9 mlrd. litų, arba net 89 proc. visų biudžeto asignavimų.

Be to, buvo atlikti PHARE ir SAPARD programų lėšų panaudojimo auditai bei PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos programų veiklos auditai. Jų metu buvo patikrinta ir įvertinta finansinė atskaitomybė, sandoriai, pareikšta nuomonė dėl finansinių ataskaitų.

Apibendrindamas auditų rezultatus J.Liaučius teigė, kad 75 proc. atvejų (146 tikrintos institucijos) ekspertai neturėjo didesnių pretenzijų tikrinamųjų pateiktoms ataskaitoms ir jas įvertino teigiamai. 22 proc. patikrintų biudžetininkų (43 įstaigos) gavo tik sąlyginius įvertinimus.

“Tai reiškia, jog atskiri faktai apie finansines operacijas vertė abejoti, ar viskas yra tvarkoje. Teigiamo įvertinimo nesulaukė tie asignavimų valdytojai, kurių ataskaitose užfiksuoti nukrypimai iki 2 proc. nuo jų disponuojamos sumos”, - aiškino Valstybės kontrolės Finansinio audito valdymo departamento direktorė Nijolė Mickuvienė.

Pareigūnė teigė, kad visais šiais atvejais buvo bandoma ištaisyti padėtį paties patikrinimo metu. Auditoriai iš viso užfiksavo 524 teisės aktų pažeidimus ir pateikė apie 600 rekomendacijų, kokias problemas kaip reikėtų spręsti. Daugiau kaip pusė buvo nedelsiant įgyvendinta.

N.Mickuvienės teigimu, dažniausiai buvo pažeidinėjami Buhalterinės apskaitos, Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų pirkimų įstatymai.

Anarchistams gresia sankcijos

Keturiose audito ataskaitose - apie Joniškio rajono apylinkės teismo, Telšių apskrities statistikos valdybos, Jonavos policijos komisariato finansines ataskaitas bei SAPARD išlaidų 2002-ųjų 9 mėnesių faktinių išlaidų deklaraciją buvo pareikšta neigiama nuomonė.

“Jie pateikė ataskaitas, kuriose buvo tikrai daug reikalavimų esminių neatitikimų ir klaidų, ataskaitos buvo neišsamios ir neteisingos. Dar toliau “pažengę” Širvintų policijos komisariatas ir Lietuvos kariuomenės Vakarų karinės apygardos finansininkai, praktiškai nevedę jokios apskaitos arba šį darbą dirbę taip, kad jo nebuvo įmanoma vertinti. Ten lankęsi auditoriai atsisakė pareikšti savo nuomonę”, - pasakojo Valstybės kontrolės Finansinio audito valdymo departamento direktorė.

Iš viso auditoriai priėmė 40 sprendimų dėl audito metu nustatytų ir neištaisytų teisės aktų pažeidimų, pasiūlė imtis priemonių padėčiai ištaisyti bei įvertinti pažeidimus padariusių darbuotojų veiksmus.

Remdamiesi auditų medžiaga J.Liaučiaus vadovaujami specialistai parašė 21 laišką su pasiūlymais Vyriausybei bei kitoms institucijoms, kaip reikėtų spręsti auditorių pastebėtas problemas.

Apie du pažeidimus Valstybės kontrolė perdavė informaciją teisėsaugos institucijoms. Pirmuoju atveju - dėl 1,7 mln. Lt, kuriuos Žemės ūkio ministerija skyrė privatizuojamai bendrovei “Rietavo veterinarinė sanitarija”. Antruoju - dėl 2 mln. Lt, kuriuos Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paskyrė pažeisdama daugiametes sutarties finansavimo nuostatas.

Problemos užprogramuotos

Vardydami kitus pastebėtus dažniausiai pasitaikančius finansinius pažeidimus Valstybės kontrolės specialistai minėjo dalį balansinėse sąskaitose neapskaitytą ilgalaikį valstybės turtą sudarančias akcijas ir turtinius įnašus. Vien tik Ūkio ministerijoje tokio turto rasta už 1,6 mlrd. Lt, Žemės ūkio ministerijoje - už 81,7 mln. Lt, Vyriausybės kanceliarijoje - už 24,1 mln. Lt, Susisiekimo ministerijoje - už 8,8 mln. Lt. Kauno technologijos universitetas bei Vytauto Didžiojo universitetas neapskaitė turtinių įnašų į viešąsias įstaigas. J.Liaučiaus teigimu, į pastaruosius dalykus reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, nes taip gali būti sukuriamos prielaidos sukčiavimui ir valdiško turto pasisavinimui.

Be to, auditų metų daug kartų buvo pastebima, kad ilgalaikis turtas apskaitomas kaip trumpalaikis turtas arba rekonstrukcijos darbų verte nepadidinama rekonstruojamų pastatų vertė. Policijos departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustatyta atvejų, kai buvo neapskaitomi pastatai ir įrenginiai, nors įstaigos jais naudojosi patikėjimo teise.

Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad biudžeto lėšų panaudojimo problemas dažnai sukelia ne institucijų ir įstaigų vadovų klaidos, bet įstatymų ir kitų teisės aktų netobulumas. Todėl buvo pateikta pasiūlymų juos tobulinti.

Auditų metu ne kartą buvo nustatyta, kad biudžeto lėšos į įstaigų sąskaitas patenka paskutiniąją metų dieną. O norminiais aktais reglamentuota, kad asignavimų valdytojai atsiskaityti su tiekėjais turi ne vėliau kaip gruodžio 31 dieną.

Todėl dažnai tokių mokėjimų tiesiog neįmanoma atlikti laiku. Finansų ministerijai pasiūlyta nustatyti baigiamųjų apyvartų laikotarpio terminą.

Dažniausiai pasitaikančios buhalterinės apskaitos klaidos atsiranda dėl to, kad įstaigų vadovai neturi apskaitos politiką reglamentuojančio dokumento. Todėl pasiūlyta tokius dokumentus parengti, juose numatyti, kad finansinės ataskaitos ne tik atitiktų formalius reikalavimus, bet ir parodytų veiklos rezultatus, pinigų srautus, ūkinių operacijų ekonominę prasmę.

Be to, auditoriai pasiūlė norminiuose aktuose įteisinti nuostatą, kad prisiimami finansiniai įsipareigojimai negali viršyti metinių asignavimų.

“Labai dažnai įstaigos prisiima daug didesnius finansinius įsipareigojimus nei skirti metiniai asignavimai. Tokiu būdu “pakabinama” skola, kurią tikimasi padengti kitąmet. Tačiau skolos vis didėja”, - sakė N.Mickuvienė.