Per pirmuosius legalių kazino darbo metus lietuviai pralošė 42, o išlošė apie 30 milijonų litų  

Vasario 8 dieną visi azartiški tautiečiai turėtų siausti taip pat audringai, kaip prancūzai liepos 14-ąją, minėdami iki XVIII amžiaus stovėjusios legendinės tvirtovės - kalėjimo Bastilijos užėmimo šventę. Lygiai prieš dvejus metus Lietuvoje sugriuvo vienas paskutiniųjų sovietinio mentaliteto bastionų - draudimas organizuoti azartinių lošimų verslą. Darbą pradėjusi valstybinė azartinių lošimų priežiūros komisija padėjo parengti pagrindinius šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o 2002-ųjų vasario 8-ąją Vilniuje duris atvėrė pirmasis lošimų salonas.  

Neišsipildžiusių prognozių metai  

Įstatymų leidėjai, palaiminę civilizuoto azartinių lošimų verslo gimimą, kai kurių šios srities žinovų manymu, visgi nesugebėjo išvengti tam tikrų klaidų. Skirtingai nei kaimynai latviai, iš pradžių sudarę sąlygas legalizuotis pogrindiniams lošimo namams, o po to pradėję juos kontroliuoti, lietuviai nustatė vienas griežčiausių kazino ir lošimo priežiūros taisyklių. Daugybė “saugiklių” azartinių žaidimų įstatyme bei gana radikalios redakcinės įstatymo pataisos atšaldė šia veikla ketinusių užsiimti verslininkų entuziazmą investuoti ir sužlugdė užmojus per pirmuosius lietuviškų lošimo namų gyvavimo metus “uždirbti” 15 mln. litų. Realiai pernai įvairių rinkliavų ir mokesčių pavidalu į biudžetą buvo surinkta kiek daugiau nei 2,5 mln. litų.

“Optimistinių prognozių autoriai iš tiesų įvertino ne visas aplinkybes ir rinkos dalyvių reakciją į įstatymo pataisas. Kita vertus, net jei pastarųjų nebūtų vykę, valstybės biudžetas geriausiu atveju būtų gavęs apie 4 mln. litų. Jei 2003-ieji neatneš kokių nors netikėtų permainų, o verslininkai realizuos skelbtus planus, šių metų pabaigoje iždas gaus apie 8 mln. litų”, - prognozavo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Česlovas Blažys.

Komisijos vadovas teigė, kad, išanalizavus kaimyninių šalių patirtį, galima spėti, jog Seime vykusiose diskusijose minėtos 25-30 mln. litų sumos iš azartinių lošimų į biudžetą gali būti surinktos tik po 5 - 6 metų.  

“Bingo” - atavizmas

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje legaliai veikė 4 lošimų namai, 6 automatų salonai ir 3 lažybų punktai. Priežiūros komisija lošimų organizatoriams buvo išdavusi leidimus naudoti 28 lošimų stalus, 169 “A” kategorijos automatus (jie “maitinami” žetonais) ir 55 “B” kategorijos automatus (lošiama į aparatą metant metalines monetas).

Gana sparčiai plėstis pradėjo pernai rudenį startavę lažybų organizatoriai, šiais metais žadantys visoje Lietuvoje atidaryti maždaug 30 lažybų punktų. Šiais metais bendrovė “Savas kazino” Kaune atidarė lošimo namus su 4 lošimo stalais ir 30 automatų.

Č.Blažys sakė buvęs šiek tiek nustebintas, jog per pastaruosius dvejus metus niekas nepanoro organizuoti “Bingo” lošimų (žaidžiama panaudojant skaičių korteles ar švieslentes, kai laimima priklausomai nuo įmokų sumos bei atspėtų atsitiktiniu būdu parenkamų skaičių derinio), nors būtent tokią (beje, vienintelę) pramogą iki 1994-ųjų siūlė “Palangos” restorano Vilniuje šeimininkai. T.y. šis laisvalaikio ir pinigų leidimo būdas lietuvaičiams buvo pakankamai gerai žinomas.

Priežiūros komisijos vadovas prognozavo, kad netolimoje ateityje Lietuvoje iš viso veiks apie 13000 lošimo automatų - maždaug po 3 automatus tūkstančiui gyventojų. Būtent toks yra daugelio išsivysčiusių Europos šalių azartinio verslo rinkos vidurkis. Estijoje ir Latvijoje, kur azartiniai lošimai buvo legalizuoti daugiau nei prieš penkerius metus, toks lygis jau pasiektas.

Č.Blažys pasidžiaugė ir tuo, kad pernai surengus 20 patikrinimų į legalius kazino, buvo nustatyta sąlyginai kuklių azartinių lošimų įstatymo pažeidimų, daugiausia susijusių su reklama, informacijos pateikimu ar įvairių biurokratinių reikalavimų vykdymu. Piktavališkų nusižengimų komisijos nariai sakė nepastebėję, todėl griežčiausios sankcijos buvo įspėjimai dviem bendrovėms.

“Šis verslas tik dabar įsibėgėja ir tradicijos Lietuvoje dar tik formuojasi, todėl mes mokomės drauge su azartinių lošimų organizatoriais”, - prisipažino Č.Blažys.  

Nelegalai traukiasi  

Komisijos pirmininko manymu, pernai jiems pavyko pakirsti ir nelegalių kazino šaknis - išaiškinus maždaug 20 pogrindinių lošimo namų buvo surašyta 17 Administracinės teisės pažeidimo protokolų. Šis skaičius leidžia daryti prielaidą, kad anksčiau Lietuvoje nelegaliu azartinių lošimų verslu niekas nesidomėjo.

“Kita vertus, užkietėję žaidėjai patys renkasi legalius kazino, nes čia paslaugų lygis nepalyginti aukštesnis, o rizika tapti kokios nors apgavystės auka - minimali. Pernai gavome du skundus, esą lošimų salonų krupjė sukčiauja. Tačiau patikrinus visą informaciją ir peržiūrėjus vaizdo medžiagą (kiekvienas lošimo stalas yra filmuojamas) paaiškėjo, kad pretenzijos nebuvo pagrįstos. Vėliau tai pripažino ir patys lošėjai”, - pasakojo Č.Blažys.

Neišspręsta problema pareigūnas pavadino internete veikiančius virtualius kazino, kurių kol kas praktiškai neįmanoma kontroliuoti. Komisijos pirmininkas teigė, kad dėl būdų, kaip užkirsti kelią galimiems sukčiavimams ar nepilnamečių lošimui, kol kas dar tik tariasi Europos azartinio verslo kontrolieriai.

Lietuvoje taip pat pradėta kurti programa, numatanti pagalbą liguistą potraukį azartiniams žaidimams turintiems žmonėms. Neoficialiais duomenimis, tokių jau užregistruota maždaug 10. kazino šeimininkams jie yra gana gerai pažįstami. Č.Blažys patikino, kad ši tema jau keletą kartų buvo aptarinėjama su atitinkamų sričių specialistais, o azartinių lošimų organizatoriai sutiko skirti lėšų neigiamiems padariniams sumažinti.  

Nuotaikos -optimistinės  

Paprašyti pakomentuoti Lietuvoje dirbančių azartinių lošimų verslo pionierių pirmųjų veiklos metų sėkmę, priežiūros komisijos nariai patikino, kad čia, kaip ir visame pasaulyje, kazino biznį galima lyginti su “višta, dedančia auksinius kiaušinius”.

“Sprendžiant iš pateikiamų ataskaitų, kazino operatorių pelnas siekia maždaug 30 proc. apyvartos. Įstatyme numatyta, kad jie privalo laimėjimams išmokėti 60 - 70 surenkamų pinigų ir to reikalavimo sąžiningai laikosi. Lošimų bendrovės gavo maždaug 42,5 mln. litų pajamų, o išmokėjo apie 30 mln. litų laimėjimų”, - teigė vienas komisijos narių Petras Navikas.

Sėkmingais pirmuosius veiklos metus pavadino ir pirmojo lošimų automatų salono šeimininkės, Estijos kapitalo bendrovės “Olympic Casino Group Baltija” generalinis direktorius Svenas Kolga.

2002-ųjų vasario 8-ąją ši bendrovė atidarė pirmąją, o vėliau dar dvi lošimų sales Lietuvoje, kuriose apsilankė per 100 tūkst. žmonių.

“Esame nusiteikę pakankamai optimistiškai, nors ne viskas klojosi taip, kaip buvo planuojama, - tik pradėję dirbti Lietuvoje, buvome priversti keisti planus, nes keitėsi šią veiklą reglamentuojantys įstatymai. Kita vertus, pati rinka pasirodė esanti perspektyvi, žmonės mus priėmė geranoriškai. Neatsitiktinai šių metų gegužę duris atversiančiame viešbutyje “Reval Hotel Lietuva” veiks pats didžiausias kazino Baltijos šalyse, į kurį mes investuosime 10 mln. litų”, - džiaugėsi S.Kolga.

Iš viso pernai ši bendrovė “Olympic Casino Group Baltija” į Lietuvos azartinių lošimų rinką investavo per 18 milijonų litų ir sumokėjo 1,2 mln. litų mokesčių. S.Kolga pripažino, kad šiame versle egzistuoja gana daug rizikos: gali keistis įstatymai, gali pasitaikyti sukčiavimo atvejų, gali klysti krupjė ir t.t. Be to, kai kuriose šalyse kazino užsidaro dėl itin aršios azartinių lošimų organizatorių konkurencinės kovos. Tiesa, Lietuvoje, kur iki šių metų pabaigos ketinama lošimo stalų skaičių padidinti iki 50, o lošimo automatų - iki 2 tūkst., šios problemos dar neaktualios.