Aštrios diskusijos, kaip turėtų būti panaudotos 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšos, baigėsi taikiais pokalbiais

Likus vos trejetui mėnesių iki dienos, kai Lietuva privalės Briuselyje oficialiai pristatyti 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo programas, sostinės viešbutyje “Crown Plaza” vakar buvo surengtas ketvirtasis ir paskutinysis viešas aptarimas, kaip ir kam bus panaudoti pažadėtieji 20 mlrd. litų.

Nors dar prieš gerą mėnesį virė aistros, kur turėtume nukreipti būsimą paramą, per baigiamąjį aptarimą visuomeninių organizacijų protestų nebesigirdėjo.

Pasigedo skaidrumo

Dar praėjusį mėnesį visuomenininkai viešai kritikavo valdžios požiūrį į ES lėšų panaudojimo strategijos rengimą. Pilietinių organizacijų atstovai Seimui pateiktą 2007-2013-ųjų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų panaudojimo strategiją pavadino neišbaigta, o tuomet dar gyvavusią valdančiąją koaliciją sudarančias partijas kaltina atsainiu požiūriu į šios strategijos rengimą.

Tokius priekaištus Seimo vadovui Viktorui Muntianui ir Europos reikalų komiteto pirmininkui Vydui Gedvilui bėrė Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys, kuris apgailestavo, kad strategijoje nenumatyti siektini rezultatai, aiškūs uždaviniai ir Lietuvai aktualių problemų sprendimo būdai ir Seimui pasiūlė parodyti daugiau politinės valios ir pareikalauti, kad Vyriausybė parengtų geresnį strategijos projekto variantą.

“Kai visuomenė žinos, ko bus siekiama, kas norima padaryti naudojant milijardinę paramą, kokie uždaviniai bus pasiekti ją naudojant, tada bus daugiau skaidrumo įsisavinant šiuos pinigus, nes visuomenė galės paklausti, kas padaryta, kaip ir kodėl nepadaryta”, - po susitikimo žurnalistams tuomet sakė D.Kuolys.

Jo teigimu, kai kurie Seimo komitetai strategiją svarstė formaliai.

Tačiau paskutiniame viešame strategijos aptarime D.Kuolio nesimatė, o visuomenininkų vardu kalbėjęs Aleksandras Abišala bėrė tik pagyrimus.

Namų darbai baigti

Pirminis Strategijos projektas aptartas šių metų sausį. Vėliau dokumentas buvo tobulintas, pradėtos rengti trys veiksmų programos. Veiksmų programas - Žmonių išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo - rengia 11 teminių darbo grupių, kurias sudarė už politikos konkrečiose srityse formavimą ir įgyvendinimą atsakingų institucijų, suinteresuotų įstaigų, asociacijų ir kitų bendriesiems interesams atstovaujančių organizacijų atstovai. Trečdalį visų veiksmų programų rengėjų sudarė partnerių atstovai. Jų užduotis - informuoti savo atstovaujamas organizacijas ar narius apie veiksmų programas bei jų rengimo eigą ir teikti darbo grupėms apibendrintus pasiūlymus dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių tam tikroje srityje.

Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas, vadovavęs ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas rengusiai komisijai, apibendrindamas dokumento projektą teigė, jog galutinėje redakcijoje numatyta 18 proc. ES paramos skirti Žmonių išteklių plėtrai, 40,8 proc. - Ekonomikos augimo ir 41,2 proc. - Sanglaudos skatinimo programose numatytiems uždaviniams įgyvendinti.

Klausiamas, kurios programos labiausiai evoliucionavo nuo pirminio projekto iki šiol, R.Kriščiūnas pastebėjo, kad daugiausia diskutuota dėl mokslinių tyrimų finansavimo.

“Tiesą sakant, čia dar nėra sudėti visi taškai, nes suinteresuotos šalys nesutaria, kas, pas ką turėtų keliauti - mokslas pas verslą ar atvirkščiai. Akivaizdu, kad tokiam ginčui eikvojama pernelyg daug lėšų, todėl reikėtų atsisakyti kraštutinių ambicijų ir ieškoti bendro sutarimo. Fundamentalieji mokslai negali būti skriaudžiami, tačiau iš esmės mokslas turėtų būti komercializuojamas, o verslumas maksimaliai skatinimas nuo pat vidurinės mokyklos. Tai svarbiausias dalykas, kurio derėtų išmokyti jaunus žmones, kad šie sugebėtų rasti savo vietą ar prisitaikyti prie rinkos poreikių”, - dėstė R.Kriščiūnas.

Nišų paieškos

Beje, Ekonomikos augimo veiksmų programos vizijoje nurodoma, jog Lietuvoje iki 2015-ųjų turėtų susiformuoti šiuolaikiška ūkio struktūra, kurioje ženklią dalį sudarytų aukštą pridėtinę vertę generuojantys ūkio sektoriai, pasižymintys aukštu darbo produktyvumu, konkurencingumą grindžiantys žiniomis ir inovacine veikla. Pasiteiravus, ar dabartinė ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija numato, kokiose nišose bus siekiama įsitvirtinti ir kam skiriamas didžiausias dėmesys, Finansų ministerijos sekretorius pripažino, kad visų atsakymų kol kas nėra.

“Klausimas, ar mes iš tiesų žinom, kurios sritys yra perspektyvios - atviras. Turim kuo pasigirti lazerių, mechatronikos, biotechnologijų srityse. Galbūt kaip tik jas reikėtų pristatyti pasauliui kaip prioritetines ir siekti būtent čia pritraukti daugiausia investicijų. Tačiau šis sąrašas tikrai nėra išsamus ir reikėtų atlikti papildomas studijas, identifikuojant kitas sritis, labiausiai vertas visapusiško palaikymo”, - samprotavo R.Kriščiūnas.

Pareigūnas patikino, kad tai daryti tikrai nėra per vėlu, nes parama apima septynerių metų laikotarpį, per kurį bendras strategijas bei vizijas neabejotinai bus galima koreguoti.

“Netikiu, kad per septynerius metus niekas nesikeis ir neatsiras naujų veiklos nišų. Šie dalykai numatyti ir ES paramos skirstymo reglamentuose”, - tikino R.Kriščiūnas.

Dalybų mechanizmas aiškus

ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas rengusios komisijos vadovas taip pat sakė esąs ramus dėl didžiosios finansinės injekcijos paskirstymo mechanizmo, sukiršinusio pagrindines Lietuvos politines jėgas.

“Administravimo algoritmas ir pagrindiniai principai yra visiškai aiškūs. Finansų ministerija rūpinasi paramos skirstymo skaidrumu, o apie konkrečių projektų kokybę ir tinkamumą gauti paramą sprendžia šakinės ministerijos. Galutinis sprendimas turėtų būti priimamas glaudžiai bendradarbiaujant visoms atsakingoms institucijoms”, - tvirtino ministerijos sekretorius.

Jo teigimu, jei pavyks sėkmingai panaudoti visas su ES suderėtas lėšas ir įgyvendinti strategijoje numatytus uždavinius, galima tikėtis jog 2007-2013-aisiais metais Lietuva papildomai sukurs maždaug 54 mlrd. litų BVP. T.y. beveik tiek pat, kiek šiuo metu mūsų šalis sukuria per vienus metus.

“Žinių ekonomikos forumo” tarybos pirmininkas Aleksandras Abišala, sutikęs išdėstyti visuomeninių organizacijų požiūrį į ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, teigė, kad dokumentas parengtas tikrai neblogai. Jo teigimu blogai yra nebent tai, kad patys Finansų ministerijos pareigūnai pakankamai tiksliai įvardija programų trūkumus, bet šie vis vien lieka strategijoje.

“Iš esmės šis dokumentas tikrai neblogas. Tačiau rizika, jog imantis konkrečių įgyvendinimo veiksmų bus nuklysta į šoną, egzistuoja. Turime pakankamai daug karčių pavyzdžių, kai strategijos gyvuoja sau, o realūs darbai sau. Kad Lietuva iš tiesų pasinaudotų istoriniu šansu, būtina labai griežta tiek pilietinės visuomenės, tiek valstybės institucijų kontrolė”, - sakė A.Abišala.