Socialdemokratų siūlomą posūkį progresinės mokesčių sistemos link verslininkai vadina nesusipratimu

2005-ųjų pavasarį koalicinė politinė taryba įsipareigojo palengvinti mokesčių naštą nuo 2006-ųjų kasmet laipsniškai mažindama Gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 24 procentų. Kadangi sprendimas gimė po itin audringų debatų, siekiant užkirsti kelią tolesnėms spekuliacijoms, susitarimas įteisintas įstatymu, numačiusiu, jog nuo 2008-ųjų sausio GPM pasieks nurodytą 24 proc. ribą.

Deja, ši reforma greičiausiai baigsis šnipštu - Seimo socialdemokratų frakcija paskelbė ketinanti 15 proc. tarifu apmokestinti pirmąjį uždirbamą 1000 litų, o nuo likusios atlyginimo dalies nuskaičiuoti 27 proc.

Lietuviška progresija

Komentuodamas pastarąjį sprendimą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas (jis vadovavo tokią mokesčių įstatymo pataisą pasiūliusiai darbo grupei) akcentavo, kad niekas nesiūlo įvesti klasikinės progresinių mokesčių sistemos.

“Kalbama tik apie du tarifus, kuriuos įgyvendinus mokesčių našta sumažės absoliučiai visiems. Statistikos departamento duomenimis, 63 proc. Lietuvos gyventojų atlyginimai nesiekia 1000 litų. Visi jie, pritaikius 15 proc. tarifą, kasmet sutaupys dar vieną atlyginimą - apie 1000 litų. Tačiau naudą pajus ir tie žmonės, kurių pajamos gerokai didesnės. Tarkim, visi, kurie uždirba 5 tūkst. litų algą, įvedus dviejų tarifų mokesčius, realiai mokės tik 23,6 proc. - iki 1000 litų jiems bus skaičiuojamas 15 proc. tarifas, o nuo 1001 lito - 27 proc. Viską suskaičiavus aiškėja, kad, įgyvendinus mūsų siūlomą projektą, mokesčių našta bus netgi mažesnė, nei žadėta anksčiau”, - tikino J.Lionginas.

Politikas sakė, kad pirmąjį uždirbamą 1000 litų apmokestinus 15 proc. tarifu, 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio nemokės net ir tie, kurie uždirbs daugiau kaip 10 tūkst. litų - nuo jų pajamų bus atskaičiuojama maždaug 26 proc. mokesčių.

“Nors mūsų oponentai siūlomas pataisas vadina progresinėmis, sąlyginai dideles algas gaunantys Lietuvos žmonės nebus apmokestinami taip, kaip Skandinavijoje, kur pajamų mokesčių našta gali siekti 50 ar net 80 proc. Manau, kad mes tikrai nesumažinsime gerai apmokamų specialistų noro dirbti. Tuo tarpu didžiajai daugumai gaunančiųjų mažas pajamas mes tikrai palengvinsime kasdienybę”, - samprotavo J.Lionginas. Seimo narys tikino, kad šios permainos padės stabdyti migraciją.

Vertinimai skiriasi

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tvirtino, kad rengiant šiuos pasiūlymus buvo atlikti detalūs skaičiavimai, kokį poveikį turėtų vienas ar kitas GPM tarifas biudžeto įplaukoms. Jo teigimu, šiuo atveju biudžeto praradimai bus iš esmės tokie patys (biudžetas prarastų maždaug 800 mln. litų), kaip ir įgyvendinant senąjį projektą - mažinti pajamas iki 24 proc.

“Tačiau šiuo atveju mes paskatintume išeiti iš “šešėlio” didelę dalį darbdavių, kurie moka atlyginimus “vokeliuose”. Mūsų siūloma sistema sumažintų pagundą rizikuoti, nes nuo 1000 litų reikėtų mokėti mokesčių maždaug 100 litų mažiau. Be to, tai mažintų socialinę atskirtį”, - tikino J.Lionginas.

Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) diskutuojant šiuo klausimu buvo pateikti visiškai kitokie vertinimai. Asociacijos “Investuotojų forumas” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė akcentavo, kad progresinių mokesčių įvedimas yra visapusiškai ydingas.

“Vienas svarbiausių dalykų - šalies įvaizdis. Lig šiol buvo deklaruojama, kad Lietuva siekia mažinti mokesčius darbo jėgai, tačiau, atėjus laikui tesėti pažadus, elgiamasi priešingai. Toks pozicijos kaitaliojimas diskredituoja valstybę ir griauna investuotojų pasitikėjimą politikų pažadais”, - sakė R.Skyrienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokiais sprendimais destabilizuojama Lietuvos makroekonomika, skatinamas didesnis vartojimas. Tai savo ruožtu nulemia infliaciją, tačiau nemažina skurdo.

“Investuotojų forumo nuomone, jeigu nieko nekeičiant liktų 24 proc. tarifas nuo 2008 metų sausio 1-osios, o Vyriausybė vieną kartą nuspręstų įvesti protingo dydžio ribas “Sodros” įmokoms, Lietuvos konkurencingumas aukštos pridėtinės vertės darbo vietoms išaugtų. Mes galvojame, kad net nereikėtų mažinti gyventojų pajamų mokesčio iki žadamų 20 proc.”, - samprotavo R.Skyrienė.

Diskusijos dalyviai prognozavo, kad vietoje proporcinės įvedama progresinė sistema neigiamai paveiks šalies investicinį klimatą. Pamažu lėtėjant ekonomikos augimo tempams bei Lietuvai iki šiol liekant vienai mažiausiai pritraukusių tiesioginių užsienio investicijų ES, investicinė šalies aplinka gali dar pablogėti. Vien baltijos regione Estija pritraukė keturis kartus daugiau investicijų vienam gyventojui nei Lietuva.

“Nors dabartinė mūsų šalies mokesčių sistema vertinama pakankamai pozityviai, visgi kalbant apie aukščiausios kvalifikacijos specialistų apmokestinimą esame tarp penkių brangiausių Europos šalių. Tai labai sunkiai suderinama su teiginiais, jog ketiname kurti aukštųjų technologijų pramonę”, - pastebėjo R.Skyrienė.

Pirmyn į praeitį

LPK surengtoje diskusijoje dalyvavęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius apgailestavo, kad keisdami nuomonę dėl gyventojų pajamų mokesčio, esantieji valdžioje prieštarauja Vyriausybės programai ir keičia politikos kursą.

“Tuo metu, kai visoje Europoje ieškoma būdų, kaip mažinti mokesčių progresiškumą, Lietuvoje siūloma juos įvesti. Mes judame visiškai priešinga kryptimi ir atsisakydami proporcinės mokesčių sistemos tolstame nuo tų tikslų, kuriuos deklaruoja socialdemokratai - tose šalyse, kuriose egzistuoja progresiniai mokesčiai, santykinis skurdas yra didesnis”, - pastebėjo R.Šimašius.

Ekspertas pritarė vertinimams, kad progresiniai mokesčiai valstybės biudžeto neišgelbės, o tik įves sumaištį, padidins mokesčių administravimo išlaidas.

Tuo tarpu socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad nemato ypatingos prasmės toliau mažinti šį mokestį.

“Daugiau mažinti mes negalime vien tiktai dėl tos priežasties, kad to mums nerekomenduoja nei Europos Komisija, nei kitos finansų institucijos dėl perkaitimo galimybės. Investicijų požiūriu toliau mažinti mokestį nėra prasmės. Mes esame pakankamai konkurencingi su tais pačiais latviais, estais ir su lenkais. Užsienio investuotojai sako, kad mūsų mokesčių sistema jiems yra visai tinkama”, - Lietuvos radijui teigė premjeras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalcentristas Raimundas Palaitis vakar pareiškė nusivylęs socialdemokratų proteguojamomis mokesčių sistemos pataisomis. “Užuot sumažinus šį mokestį visiems dirbantiesiems, socialdemokratai siūlo vėl veltis į mažai prasmingus ginčus, kuriam Lietuvos dirbančiajam reikia mokėti mažesnius, kuriam - didesnius mokesčius”, - dėstė R.Palaitis.

Parlamentaras užsiminė, jog bandant naują gyventojų pajamų mokesčio mažinimo planą primesti visiems koalicijos partneriams, liberalcentristai turėtų svarstyti galimybę dėl jų pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos.