Įpusėjus dujų tinklų išpirkimo procesui, daugiausia aistrų kyla
dėl turto įvertinimo
Akcinės bendrovės Lietuvos dujos Kauno filialo darbuotojai ragina gyventojus, kadaise iki namų savo lėšomis nusitiesusius dujų tinklus, suskubti tvarkyti dokumentus ir parduoti šį turtą dujininkams. Nors nemažai gyventojų vis dar delsia ir tikisi atgauti kuo daugiau investuotų lėšų, tačiau įmonės atstovai permainų nežada. Nepanorusiems dujotiekio parduoti bus siūlomos pasirašyti eksploatacijos bei nuomos sutartys.
Daug bešeimininkio turto
Jau rašėme, jog bendrovė Lietuvos dujos kreipėsi į teismą siekdama pagal įgyjamąją senatį nustatyti nuosavybės teisę į įmonės eksploatuojamus dujų tinklus, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Paaiškėjo, jog tokia informacija tapo naujiena kai kuriems kauniečiams, kurie iki šiol nieko negirdėjo nei apie bendrovės planus pirkti šį turtą, nei apie dujininkų ketinimus jį perimti teismo keliu.
Atsiradus pretendentams į šį turtą, procesai teismuose buvo sustabdyti, o gyventojai suskubo tvarkytis dokumentus ir įteisinti kadaise tiestus dujotiekius.
Lietuvos dujų Kauno filialo Inžinerinio skyriaus viršininkas Gerardas Jovaras tvirtino, jog šiuo metu iš maždaug 2 tūkst. km ilgio dujų tinklų apie 500 km neturi oficialaus šeimininko, nes šias dujų trasas įsirengę gyventojai nepasirūpino jų oficialiai įteisinti.
Įmonė yra įpareigota tikrinti ir prižiūrėti visus miesto dujotiekius, tačiau negali remontuoti jai nepriklausančio turto. Rūpindamiesi dujotiekių saugiu eksploatavimu, siekiame tinklus išpirkti iš gyventojų arba, nenustačius savininko, įsiteisinti per teismą. Prieš keliolika metų dalis vartotojų patys nusitiesė dujų tinklus, kad galėtų naudoti pakankamai pigų kurą - gamtines dujas. Lietuvos dujos anuomet nesiėmė šių investicijų, nes jos ekonomiškai neatsipirko. Žmonės patys skaičiavo savo investicijas. O dabar Lietuvos dujos įpareigotos išpirkti šį turtą, nes reikia užtikrinti sistemos vientisumą, saugumą, galimybę kitiems vartotojams prisijungti, - Kauno dienai aiškino G.Jovaras.
Trūksta dokumentų
Dujotiekio išpirkimo procesas Kaune buvo pradėtas dar 2001 metų liepą. Bendrovės atstovas pripažino, jog viešos informacijos apie tokius planus nebuvo daug, tačiau stengtasi surasti dujotiekio savininkus ir informuoti juos apie prasidėjusį išpirkimą. Buvusių kooperatyvų pirmininkams buvo išsiųsti registruoti laiškai. Anot G.Jovaro, nemažai iš jų atsiliepė ir sutiko parduoti šį turtą, tačiau nemažai gyventojų neturėjo jokių nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
Kai kurie kauniečiai, sužinoję apie papildomas išlaidas, kurios neišvengiamos įteisinant turtą, tiesiog numojo ranka, - teigė Inžinerinio skyriaus viršininkas, pripažinęs, kad įteisinant prieš nemažai metų statytus dujotiekius reikia surinkti nemažai dokumentų.
Kad šis procesas vyktų greičiau, Lietuvos dujos pateikia gyventojams visų bendrovės archyve sukauptų dokumentų kopijas bei pažymas, kurias reikia pateikti Registrų centrui. Be to, bendrovė gyventojams, kurie įsiteisinę dujų tinklus nusprendžia juos parduoti įmonei, kompensuoja patirtas išlaidas Registrų centre bei notarų kontorose.
Įkainius suderino Kainų komisija
Daugiausia problemų kyla dėl to, jog tenka surinkti visų buvusių kooperatyvų narių bei jų sutuoktinių sutikimus, patvirtintus notarų. Gyventojai sutaria, kokiomis dalimis pasidalija nutiestą dujotiekį, kurį Lietuvos dujos išperka iš įgalioto asmens, - informavo G.Jovaras.
Sunkumų kyla, jeigu buvę kooperatyvų nariai šiuo metu yra išvykę į užsienį.
Dar vienas bene daugiausia aistrų keliantis klausimas - kaina, kurią už dujotiekį ketina sumokėti Lietuvos dujos.
Daugelis gyventojų tikisi atgauti visas kadaise įdėtas lėšas. Tačiau tai nerealu. Kainą apskaičiuojame pagal įkainius, kuriuos suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Be to, už didesnę kainą įmonei neapsimokėtų išpirkti prieš 10-20 metų tiestus tinklus, kuriuos ateityje dar reikės remontuoti ar dar perkloti, - tvirtino Lietuvos dujų atstovas ir pridūrė, jog gyventojai neturėtų tikėtis didesnių įkainių.
Pastarieji, nustatomi pagal vamzdžių diametrą ir sunaudojamą dujų kiekį, vidutiniškai siekia apie 8-12 litų už metrą.
Kauno diena taip pat sulaukė nemažai pasipiktinusių gyventojų atsiliepimų. Dauguma kauniečių buvo įsitikinę, jog įmonė pažeidžia Konstitucijos saugomas nuosavybės teises į turtą, už kurį turi būti atlyginta sąžiningai.
Suprantama, kad žmonės piktinasi išgirdę, jog gaus apie 200-300 litų. Tačiau kitomis sąlygomis įmonė nesutiktų skirti investicijų, kurios atsipirktų po 20-50 metų, nes šie vartotojai dujų suvartoja palyginti nedaug, - aiškino G.Jovaras.
Nuomos ir eksploatuos
Nesutinkantieji už Lietuvos dujų nustatytas kainas parduoti dujotiekio, nebus verčiami tai daryti.
Mes neprieštarausim, jeigu gyventojai nesutiks parduoti šio turto, tačiau jie turės sudaryti eksploatacinę sutartį su įmone, turinčia licenciją vykdyti šią veiklą. Lietuvos dujos jau yra nustačiusios, kiek galėtų mokėti už tinklų nuomą ir kiek gyventojai turėtų mokėti už eksploataciją. Įkainiai yra labai panašūs. Tačiau remontuoti šiuos tinklus turės savininkai, šiuo atveju gyventojai, savo lėšomis, - įspėjo Inžinerinio skyriaus viršininkas.
Atsižvelgiant, jog dujotiekiai buvo tiesti prieš gerą dešimtmetį ir dar anksčiau, jiems gana greitai gali prireikti remonto. Šiuo metu baigiame renovuoti miesto centre bei Senamiestyje esančius dujotiekius, kur pastebėta nemažai korozijos židinių, - tvirtino G.Jovaras.
Įstatymai numato, jog iki 2010-ųjų Lietuvos dujos iš privačių savininkų, šiems sutinkant, išpirks dujų tinklus, o su kitais gyventojais turės būti sudarytos dujų tinklų eksploatacijos sutartys. Anot pašnekovo, vis daugiau gyventojų sutinka su tinklų išpirkimo sąlygomis arba apskritai atsisako bet kokių pretenzijų į šį turtą.
Kaip jau minėta, teismuose pagal Lietuvos dujų pareiškimus keliamos civilinės bylos, kurių dalis, neatsiradus suinteresuotų asmenų, jau užbaigtos ieškovų naudai. Anot pašnekovo, šis procesas tęsis ir toliau, nes dujotiekiai privalo būti saugūs, laiku atnaujinami, sistema turi dirbti vieningai, o Lietuvos dujos, kaip jos operatorė, tai privalo užtikrinti.
Naujausi komentarai